Muamaras Kadafis apsimesdavo neprognozuojamu, norėdamas iš vėžių išmušti savo priešininkus, tvirtina „Newsweek“ apžvalgininkė Elizabeth Braw. V. Putinas pastaruoju metu, panašu, pasirinko panašią strategiją: jis tai atrodo prislėgtas, tai, atrodytų, netenka ryšio su realybe, tai kažkur dingsta.
Kaip žurnalistei papasakojo „neseniai išvykęs pasiuntinys Maskvoje“, Rusija „nori išgąsdinti Vakarus, pateikdami V. Putiną neprognozuojamu“. Standfordo universiteto garbės profesorius Martinas Hellmanas Vakarams pataria kontaktuojant su V. Putinu susilaikyti nuo dirbtinės drąsos demonstravimo – kitaip žaidimas su bepročiu baigsis tragedija.
„Iš tiesų, numanomos beprotystės vaizdavimas – neatsiejamas branduolinės strategijos elementas,“ – teigia autorė. Slaptojoje 1995-ųjų JAV kariuomenės strateginio štabo ataskaitoje teigiama: „Žalinga (save, – red. past.) pozicionuoti, kaip visiškai racionaliai ir šaltakraujiškai mąstančius. (…) Dalis nacionalinės kaukės, kurią mes demonstruojame visiems priešams, turi būti idėja, kad JAV gali pulti į iracionalų elgesį ir keršto būseną, jeigu bus paliesti jos svarbiausi interesai“.
„Iracionalumas ir kerštas – labai jau panašu į dabartinį Vladimirą Putiną,“ – pažymi autorė.
Profesoriaus Jerroldo Posto, CŽV asmenybių analizės specialisto teigimu, Rusijos prezidentas „save laiko šiuolaikiniu caru, nešančiu atsakomybę už rusakalbes tautas. Tačiau jam pačiam svarbiau yra jis pats, o ne rusų tauta“. Būdamas moksleiviu V. Putinas „lankė kovos menų pamokas, kad kiti vaikai jo nežemintų. Jo lyderystėje mes įžvelgiame tą patį elgesio modelį“.
O tai reiškia, kad branduolinis ginklas pasaulinio lyderio rankose – užguito moksleivio dziudo analogas, teigia straipsnio autorė.
Investuotojas Billas Browderis V. Putiną vadina „itin racionaliu sociopatu“, kuris manė, kad visiškai kontroliuoja vidaus politiką, kol protesto akcijos nenuvertė V. Janukovyčiaus. „V. Putinas nenorėjo sulaukti V. Janukovyčiaus baigties, ir vienintelė priežastis, dėl kurios jis įsiveržė į Ukrainą, – tai begalinis troškimas nukreipti dėmesį,“ – mano B. Browderis.
Straipsnyje cituojamas „buvęs V. Putino draugas“: „Visų kitų lyderių, ilgą laiką išbuvusių valdžioje, psichika keičiasi normaliu būdu, tačiau jo – kagėbistiniu: visi likę – priešai, pasitikėti galima tik spec. tarnybomis. Užvaldo paranoja“.
Galimai, nuolatiniai V. Putino bandymai išlaikyti valdžią baigsis katastrofa, tačiau jo „bepročio strategija“ yra absoliučiai racionali, mano Elizabeth Braw.
„Jeigu tikėtume slapto Maskvos ir Vašingtono karybos žmonių susitikimo informacija, prezidentas Vladimiras Putinas naudoja branduolinės dvikovos dėl Baltijos šalių šantažą, norėdamas priversti NATO atsitraukti nuo Rusijos sienų,“ – tvirtinama „The Times“ publikacijoje. Vakarų karybos atstovai mano, kad Kremlius pradės vykdyti „destabilizuojančių akcijų“ seriją Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje: tikėtina, tai bus betvarkės, dalyvaujant vietos rusams arba kibernetinė ataka.
Žinant, kad Vakarai net ir neplanavo naudoti jėgos grąžinant Krymą Ukrainai, rusų gąsdinimai branduoliniu atsaku – tai tik bandymas sukurti strateginį neapibrėžtumą ir pakirsti Vakarų ryžtą, rašoma leidinyje. Būtent taip derėtų vertinti naująją Rusijos karinę doktriną.
