Vietoje sušių Japonijoje – vokiškas kalėjimas: sučiupo vieną pavojingiausių Rusijos programišių

TAIP PAT SKAITYKITE:

Oktoberfestas Miunchene pagerino lankytojų rekordą: „Tai niekada nebuvo mūsų tikslas“

Kaunas dalyvaus Vokietijos brigadai skirtų gyvenamųjų korpusų pirmo etapo statybų pabaigos ceremonijoje

Žiniasklaida: diversiją Vokietijoje organizavo rusas ir latvis

Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Tuo metu pačioje Ukrainoje ne tik išaugo vakarykštės masinės rusų atakos aukų skaičius: šiandien rusai smogė dviem autobusams, pražudydami net 30 žmonių.

Vietoje sušių – vienutė Vokietijos kalėjime

Programišių grupuotę „Qilin“ vokiečių pareigūnai vadina viena aktyviausių ir negailestingiausių išpirkų reikalaujančių grupuočių pasaulyje. Rusų grupuotė nuo 2024 m. atakavo kone 4000 kompanijų, ligoninių ir viešųjų įstaigų visame pasaulyje. Apie 150 atakų įvykdė Vokietijoje.

Tačiau pareigūnams pavyko infiltruotis į grupuotės tinklą bei vieno iš lyderių – Rusijos piliečio Vladimiro – kompiuterį ir sučiupti jį, kai šis išvyko pailsėti į Japoniją.

„Sučiupome vieną svarbiausių figūrų. Su Japonijos policijos pagalba Tokijuje gegužę areštavome 28 m. Rusijos pilietį. O penktadienį jis buvo perduotas Vokietijai. Jis planavo atostogas Japonijoje, tačiau vietoje sušių dabar valgo sumuštinius su sūriu Vokietijos kalėjime“, – sakė Šiaurės Reino-Vestfalijos vidaus reikalų ministras Herbertas Reulas.

Pareigūnai tai vadina didele sėkme ne tik Vokietijos kibernetiniam saugumui, bet ir visai Europai.

„Per 4 metus jie pareikalavo 2,9 mlrd. eurų išpirkų. Žinome, kad daugiau nei 140 mln. dolerių jiems buvo sumokėta. Tai tikra nusikalstamumo čempionų lyga, ir mes smogėme būtent ten“, – tikino H. Reulas.

Sulaikė šalies žvalgyboje dirbusį šnipą

Apie smūgį aukščiausio lygio nusikalstamumui Vokietija skelbia tuo metu, kai pačią šalį krečia didelis šnipinėjimo skandalas. Pareigūnai prieš porą dienų sulaikė buvusį Vokietijos užsienio žvalgybos vadovą Augustą Hanningą, ėjusį pareigas nuo 1998 iki 2005 m.

A. Hanningas įtariamas šnipinėjęs kitos valstybės naudai. Per žvalgyboje iki pat šių metų pavasario dirbusį savo buvusį administracijos vadovą nuo 2010 m. iki 2022 m. liepos jis gavo tūkstančius slaptų dokumentų, kuriuose būta informacijos apie Irano branduolinę programą ir Rusijos kariuomenę.

Ir nors skelbiama, kad A. Hanningas slaptą informaciją veikiausiai perduodavo agentui iš Azerbaidžano, galimas Rusijos šešėlis šioje istorijoje taip pat šmėžuoja. Esama informacijos, kad buvęs Vokietijos užsienio žvalgybos vadovas, baigęs karjerą, daug kartų važiavo į Rusiją.

Anot vokiečių žiniasklaidos, gandai apie jo ryšius su Maskva sklandė dar nuo Šaltojo karo metų, kai jis dirbo diplomatu Rytų Vokietijoje.

Berlynas iki šiol kratosi Maskvos įtakos, o štai Amerikos prezidentas net neslepia, kad su Vladimiru Putinu norėtų bendradarbiauti kur kas glaudžiau. Tik jam trukdo karas Ukrainoje ir dėl jo Rusijai paskelbtos sankcijos.

D. Trumpas sakė, kad su V. Putinu kalbėsis apie įtariamą maro protrūkį Rusijoje. Kol kas neaišku, ar pokalbis jau įvyko.

Daugiau sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.