„Manome, kad jį remontuoti jau nebėra prasmės. Jam daugiau nei 40 metų, o tai – labai brangus objektas... Manau, sprendimas bus toks, kad jis bus arba parduotas, arba utilizuotas“, – sakė Rusijos VTB banko vadovas Andrejus Kostinas.
Anksčiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pavedė VTB dalyvauti šalies karinio jūrų laivyno statyboje, perdavęs bankui valstybės akcijų paketą Jungtinėje laivų statybos korporacijoje (OSK), rašo „The Moscow Times“.
Apie tai, kad Rusijos gynybos ministerija gali atsisakyti atkurti „Admirolą Kuznecovą“, anksčiau pranešė laikraščio „Izvestija“ šaltinis.
Jo teigimu, laivo remontas ir modernizavimas buvo sustabdyti, o sprendimas dėl tolimesnio laivo likimo priklauso OSK ir Karinio jūrų laivyno (KJL) vyriausiajai vadovybei.
Lėktuvnešis buvo perduotas remontuoti po žygio Viduržemio jūroje
Lėktuvnešis „Admirolas Kuznecovas“ buvo skirtas naikinti didelius paviršinius taikinius, saugoti jūrų jungtis nuo priešo atakų ir palaikyti desanto operacijas. Jame gali būti dislokuoti 28 lėktuvai ir 24 sraigtasparniai.
Jis buvo perduotas remontui po žygio Viduržemio jūroje, kur dalyvavo smogiant kovotojų objektams Sirijoje. Pradžioje laivo rekonstrukcijos kaina buvo įvertinta 20 mlrd. rublių (apie 217 mln. eurų).
Buvo planuota, kad lėktuvnešis grįš į Karinio jūrų laivyno sudėtį 2022 m., tačiau remonto pabaigos terminai ne kartą buvo atidėti.
Anksčiau TASS šaltinis skelbė, kad lėktuvnešio tarnybos laikas galėtų būti pratęstas dar 20 metų.
Buvęs Ramiojo vandenyno laivyno vadas admirolas Sergejus Avakjancas sprendimą atsisakyti tolesnių remonto darbų pavadino „visiškai teisingu“.
Jo nuomone, net ir modernizuotas „Admirolas Kuznecovas“ Rusijos laivynui nebėra reikalingas.
„Lėktuvnešiai – tai jau praeinanti epocha. Tai labai brangus ir neefektyvus jūrų ginklas. Ateitis priklauso robotizuotiems kompleksams. O „Admirolui Kuznecovui“, jei bus nutarta jo neberemontuoti, beliks tik būti išmestam į metalo laužą ir utilizuotam“, – sakė S. Avakjancas.
Tuo tarpu galiojančiuose strateginiuose dokumentuose, įskaitant „Valstybės politikos pagrindus karinio jūrų laivyno srityje iki 2030 metų“, numatyta turėti lėktuvnešių jungtį tiek Šiaurės, tiek Ramiojo vandenyno laivyne, priminė atsargos kontradmirolas Michailas Čekmasovas.
„Kitas klausimas – finansavimas, ypač atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu vykdoma specialioji karinė operacija. Dabar svarbiausia – pergalė šioje operacijoje, o tuomet bus aišku, ką toliau reikės statyti“, – padarė išvadą jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
