Tyrėjai naudojo graužikų modelį, kad geriau suprastų, kaip COVID-19 veikia kognityvinius sutrikimus, skelbia portalas „IFL Science“.
„Atidžiai stebėjome jų smegenis ūmios infekcijos metu ir vėliau, kai jie pasveiko, kad išsiaiškintume, kas buvo nenormalu, kalbant apie įvairių imuninių ląstelių patekimą į smegenis ir jų poveikį nervinėms ląstelėms“, – sakė tyrimo autorė, Schulich School of Medicine & Dentistry profesorė daktarė Robyn Klein.
Gana anksti prasidėjus COVID-19 pandemijai, iš pranešimų tapo aišku, kad kai kuriems COVID-19 užsikrėtusiems žmonėms sutriko pažinimo funkcijos. Tai kėlė nerimą daugeliui tyrėjų, kurie svarstė, ar virusas įsiskverbė į centrinę jų nervų sistemą.
Procesas nesusijęs su centrine nervų sistema
Ankstesnis R. Klein darbas parodė, kad viruso neįmanoma aptikti žmonių ar graužikų smegenyse, tai patvirtino ir šis naujausias tyrimas. Iš esmės vyksta kažkas kita, kas nesusiję su centrine nervų sistema.
Tačiau jie nustatė, kad COVID-19 infekcija padidino smegenų interleukino-1 beta (IL-1β) kiekį. Tai yra citokinų baltymo forma, kurie yra labai svarbūs kontroliuojant kitų imuninės sistemos ląstelių ir kraujo kūnelių augimą ir funkciją.
R. Klein su kolegomis pastebėjo, kad graužikų modeliuose su padidėjusiu IL-1β kiekiu sutriko neurogenezė – procesas, kurio metu smegenyse susidaro nauji neuronai, – ir atsirado atminties praradimo požymių.
Remiantis šio tyrimo duomenimis, IL-1β gali būti potencialus mechanizmas, lemiantis COVID-19 sukeltus pažinimo sutrikimus. Tačiau ar vakcinacija padėtų prislopinti ar net sustabdyti jo poveikį?
Pasiskiepijus – žala mažesnė
Kiti graužikų modeliai, kuriuose naudota vakcinacija, davė daug žadančių rezultatų. Nustatyta, kad tų, kurie buvo paskiepyti prieš užsikrėsdami COVID-19, smegenų uždegimas buvo mažesnis, o ir IL-1β koncentracija – mažesnė. Tai reiškė, kad skiepyti modeliai mažiau prarado atmintį ir turėjo mažiau bendrų kognityvinių funkcijų sutrikimų.
Nors tai daug žadantys rezultatai, vis dar yra trūkumų, kuriuos reikia pašalinti. Pirma, neaišku, kaip skiepijant pasiekiama tokia akivaizdi apsauga nuo pažinimo funkcijų sutrikimo. Antra, rezultatus taip pat reikia pritaikyti žmonių modeliams.
„Žinome, kad yra neoficialių įrodymų, jog žmonėms, kurie buvo skiepyti, yra daug mažesnė rizika susirgti šia ilga COVID-19 smegenų migla“, – pridūrė R. Klein.
Tyrime naudota vakcina nėra žmonėms skirta vakcina, todėl ateityje reikia ištirti skiepijimo ir mažesnio COVID-19 poveikio sąsajas.
R. Klein pridūrė: „Žinome tik tiek, kad jei esate paskiepyti, uždegimas būna daug mažesnis“.
Vakcinacija pilnai neužkerta kelio infekcijai
Skiepai negali visiškai užkirsti kelio infekcijai – tai paplitusi klaidinga nuomonė, kuri kenkia didesniam pasitikėjimui jų veiksmingumu. Vakcinos sumažina tam tikros infekcijos poveikio riziką. Taigi, vakcina, sukurta siekiant apsisaugoti nuo sunkios pneumonijos, visiškai neužkirs kelio susirgti pneumonija, ji tik padės jūsų organizmui geriau su ja susidoroti. Tikėtina, kad tas pats galioja ir kalbant apie COVID-19 bei kognityvinius sutrikimus.
„Žmonės turi tai suprasti apie vakcinas, – sakė R. Klein. – Jie turi žinoti, ką vakcinos gali ir ko negali padaryti“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
