Ukrainos užsienio žvalgybos tarnyba (SZRU) įspėja, kad tokia retorika – sistemingos Europos vyriausybių ir visuomenių bauginimo kampanijos dalis, o jos tikslas – sustabdyti karinę paramą Ukrainai, susilpninti Europos pasiryžimą stiprinti savo gynybinius pajėgumus ir sukelti baimę dėl tiesioginės konfrontacijos.
„Vis dėlto Kremliaus pareiškimų nereikėtų painioti su realiais planais. Šiandien pagrindinis Rusijos tikslas Europos atžvilgiu – pakenkti paramai Ukrainai, išlaikant kuo mažesnę riziką sau.
Tam Maskva turi žymiai veiksmingesnių priemonių nei tiesioginis įsiveržimas“, – pranešime nurodo žvalgyba.
Kalbama apie hibridinį karą: sabotažą, kibernetines atakas, įtakos operacijas, dezinformaciją, „atsitiktinius“ dronų skrydžius ir šnipinėjimą.
Remiantis Ukrainos žvalgybos tarnybos duomenimis, Europoje yra beveik 400 Rusijos specialiųjų tarnybų darbuotojų. Jų veikla leidžia Maskvai sistemingai tikrinti leistinų veiksmų ribas, stengiantis veikti žemiau slenksčio, kuris galėtų išprovokuoti kolektyvinį NATO atsaką.
Rusijos tikslai ir Baltijos šalys
„Tuo pačiu metu būtų klaida manyti, kad Rusija atsisakė tiesioginio karinio susidūrimo su Europa perspektyvos. Priešingai, Maskva tiesioginį karinį susidūrimą su Europa laiko vienu iš galimų konfliktų scenarijų iki 2045 metų. Net šeši iš jų susiję su Šiaurės Europa. Taip pat aktyviai nagrinėjami scenarijai, susiję su Lenkija ir Baltijos šalimis. Juk V. Putino režimas turi visuomenei parodyti išorinį priešą, kad galėtų pateisinti savo politiką, mobilizuojant visuomenę ir išlaikant kontrolę jos atžvilgiu“, – įspėja Ukrainos žvalgyba.
Anot žvalgybos, šiandien Rusijos tikslas – pakenkti Europos vienybei ir diskredituoti jos saugumo architektūrą. Viena iš galimų priemonių – kontroliuojama regioninė krizė NATO rytiniame flange.
„Rusijos vertinimu, Baltijos šalys yra viena iš pažeidžiamiausių Europos saugumo grandžių. Scenarijus gali numatyti situacijos sukūrimą, kurioje Aljansas bus priverstas priimti sprendimus neapibrėžtumo ir riboto laiko sąlygomis. Tikslas – ne nugalėti NATO karine prasme, o parodyti jo tariamą nesugebėjimą operatyviai reaguoti ir kolektyviai ginti savo nares“, – rašoma žvalgybos pranešime.
Klaidinga manyti, kad Kremlius kuria savo planus neatsižvelgdamas į „liaudies nuotaikas“. Remiantis ECFR duomenimis, tarp pagrindinių priešiškų šalių rusai nurodo Didžiąją Britaniją, Prancūziją, Vokietiją, Lenkiją, Suomiją ir Baltijos valstybes.
Rusų nuomonė dėl taikso derybų
Taip pat Ukrainos žvalgybos duomenimis, 61 proc. apklaustųjų rusų mano, kad atėjo laikas deryboms, tačiau 59 proc. – kad jei jos žlugtų, reikėtų sustiprinti agresyvius veiksmus.
„Taigi, Rusijos grėsmė Europai jau seniai peržengė galimo tiesioginio Maskvos puolimo ribas. Rusija ruošiasi ilgalaikiam susidūrimui, kuriame Ukrainos ir Europos kryptys yra tarpusavyje susijusios. Todėl Europa turi vertinti Ukrainą ne kaip savo saugumo periferiją, o kaip nepakeičiamą priekinę liniją, kurios principas – Ukrainos ir Europos saugumo nedalumas“, – teigia Ukrainos užsienio žvalgybos tarnyba.
„Savo gynybinių pajėgumų stiprinimas, energetinės priklausomybės mažinimas, nuoseklus ekonominis spaudimas Rusijai ir, svarbiausia, parama Ukrainai – tai ne atskiri politiniai sprendimai, o vienos didelės bendro priešo sulaikymo strategijos elementai“, – teigiama žvalgybos tarnybos išvadose.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
