Dėl šių deportacijų Ukraina tikisi iš Rusijos reparacijų nukentėjusioms šeimoms, tarptautinio tribunolo ir bausmių organizatoriams.
Taip O. Kondratiuk kalbėjo Seime pirmadienį rengiamuose Rusijos okupaciją ir trėmimus išgyvenusių ukrainiečių klausymuose „Tragedijos aidai: civilių ir vaikų liudijimai apie Rusijos karą prieš Ukrainą“.
Iš 19 tūkst. vaikų sugrąžinti 388
„Vien per pastaruosius dvejus metus, remiantis atvirų šaltinių vertinimais, Rusija deportavo nuo 3 iki 5 mln. ukrainiečių iš laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų“, – įrašytame kreipimesi į renginio dalyvius nurodė O. Kondratiuk.
„Oficialiais Ukrainos duomenimis, buvo deportuota 19,5 tūkst. vaikų. (...) Per visą šį laikotarpį Ukrainai pavyko iš Rusijos sugrąžinti tik 388 vaikus“, – pridūrė Rados vicepirmininkė, pažymėjusi, kad neoficialūs deportuotų vaikų skaičiai yra „kur kas didesni“.
Ji teigė tikinti, kad toliau seks kiti žingsniai – reparacijos aukoms, tribunolas ir bausmės.
O. Kondratiuk taip pat apeliavo į 1941 metais Baltijos šalyse ir Lietuvoje sovietų vykdytų masinių trėmimų istorinę atmintį, pabrėždama, kad „Rusija gerai įsisavino šį metodą“.
Viena tragiškiausių karo pasekmių
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sakė, kad daugiau nei dvejus metus trunkant Rusijos plataus masto invazijai į Ukrainą, „naujienos taip nešokiruoja mūsų, kaip tai darė pirmomis karo dienomis, nepaisant to, kad vykstantys žiaurumai šiuo metu yra ne mažiau skaudūs“.
„Viena tragiškiausių karo pasekmių, mano nuomone – ta, apie kurią per mažai kalbama – priverstinė Ukrainos vaikų deportacija. Iš susitikimų su kolegomis iš valstybių, (...) kurios neturi tokios istorinės patirties, kokią turime mes, matau, kad joms labai sunku suvokti, kad kažkas tokio gali vykti XXI amžiuje“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.
Anot jos, Rusijos karo nusikaltimai Ukrainoje daromi kasdien, tačiau artėjama prie teisingumo, nors tai vyksta pamažu.
Deportaciją išgyvenusiųjų klausymus Seime organizuoja pilietinis tinklas „Opora“, tarptautinis Ukrainos pergalės centras ir Atviros Lietuvos fondo iniciatyva „Ukreate Hub“.
Pernai kovą teismas paskelbė Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir jo vaikų teisių kontrolierės arešto orderį dėl karo nusikaltimų, kaltindamas juos asmenine atsakomybe už vaikų grobimą iš Ukrainos.
Rusija plataus masto invaziją į Ukrainą surengė 2022-ųjų vasario 24 dieną. Per daugiau nei dvejus karo metus žuvo ar buvo sužeisti dešimtys tūkstančių Ukrainos gyventojų.
Tarptautinis baudžiamasis teismas dėl įtarimų atakavus civilinius objektus ir nusikaltus žmoniškumui šių metų kovą taip pat išdavė arešto orderius Rusijos armijos generolui ir laivyno admirolui Sergejui Kobylašui bei Viktorui Sokolovui.
Jų įtariami nusikaltimai buvo įvykdyti nuo 2022 metų spalio iki 2023 metų kovo.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
