Nemaža dalis 12-13 metų moksleivių Ukrainoje užklasinę veiklą keičia į abejotinos reputacijos barus (diskotekas), kur, savaime suprantama, alkoholis yra prieinamas kiekvienam norinčiam. Maža to, pilnametystė, ypač gyvenančių provincijose, dažniausia sutinkama ne ateities planų kūrimu, o jų realizavimu, tvirtai žengiant prie altoriaus. Apie Ukrainos moksleivių kasdienybę, jaunos (nors ir be perspektyvų) šeimos koncepciją ir kitus niuansus Balsas.lt papasakojo Kijeve gyvenantis Andriejus Klimčiukas.
Nepavydėtina situacija
„Turbūt retas mokinys prisimintų, kada paskutinį kartą buvo bibliotekoje. Dažniausiai moksleiviai laiką leidžia baruose. Mokyklą baigiau prieš keletą metų, tuomet beveik visi mano klasės draugai nuo 8 klasės (apie 12-13 metų) eidavo į primityvias diskotekas, barus. Ten, suprantama, buvo vartojamas alkoholis. Baisu pagalvoti, kad 12-13 metų žmonės geria, rūko kanapes, vartoja marihuaną“, - pasakojo A. Klimčiukas. Anot jo, didelis procentas liekančių gyventi provincijose tiesiog prasigeria.
„Ukrainoje taip pat labai madinga anksti sukurti šeimą. Turiu daug pavyzdžių, kad tik sulaukę 18 metų, mokyklas baigę jaunuoliai, jau kuria šeimą. Kartais tokiame amžiuje jaunuoliai ne pagal metus tampa tėvais. Žmonėms tiesiog nėra ko laukti. Šalyje, kurioje nėra ekonomikos, neturi ko laukti. Jauniems žmonėms lieka tik gimdyti vaikus ir gyventi lygiai taip pat, kaip gyveno jų tėvai, seneliai“, - pasakojo Balsas.lt pašnekovas.
Tačiau, anot A. Klimčiuko, jauna šeima įsigyti stogą virš galvos geriausiu atveju gali tik būdami virš 30 metų: „Provincijoje įsigyti butą dar įmanoma, bet Kijeve ar kitame didesniame Ukrainos mieste – labai sunku. Bankai suteikia kreditus, bet tik su labai dideliais procentais. Paskolos pasiimti praktiškai neįmanoma. Kreditų niekas neima, jie nepopuliarūs. Nors buvo sukurta valstybinė programa, kur palūkanų lubos buvo nustatytos ties 3 proc. riba, bet žmonės nepatikėjo ir netiki tokiais valdžios pažadais. Tai nerealu.“
Nors tik ką mokyklos suolus trynę jaunuoliai sukuria šeimą, tačiau jie dažniausiai gyvena su vieno iš jų tėvais. „Retas kuris gali lengvai atsiskirti nuo tėvų. Nebent jie stebuklingai praturtėja arba jų tėvai yra turtingi. Dažniausia tik tėvai gali jaunai šeimai nupirkti stogą virš galvos. Arba lieka tradicinis variantas – nuomotis butą“, - teigė A. Klimčiukas.
Gyvenimas – rizika
Balsas.lt pašnekovas pridūrė, kad daug jaunų žmonių sprunka iš Ukrainos, bet jis nori likti gimtinėje ir bandyti pakeisti esamą situaciją: „Ukraina gal tik po 20 metų pasieks tokį lygį, kokiame dabar yra Lietuva. Tikiu, kad visa mano jaunystė prabėgs kovojant prieš esamą režimą, bet, manau, verta stengtis dėl čia gyvensiančių ateities kartų“, - patriotizmu tryško A. Klimčiukas.
Anot jo, jei namai dega, daugelis įpratę bėgti iš jų ir palikti viską likimo: „Tikrai ne kiekvienas nori pasmerkti save vargui, kai kiekvieną dieną tave gali nužudyti gatvėje, kai tu nieko negali turėti savo. Kiekviena Ukrainoje praleista diena – rizika. Žmonės nesugeba naudotis internetu. Jie žiūri tik valdžios gniaužtuose esančią televiziją. Skaudu, kai klasės draugai, tik baigę mokyklą, bet neįstoję į universitetą, sulūžo akyse. Vieniems pavyko užsikabinti, tačiau pusė virto alkoholikais.“
