Teismo darbo pradžia buvo paskirta per visuotinį teismo teisėjų susirinkimą. Jame teisėjai per slaptą balsavimą išsirinko savo lyderį.
Teismo pirmininke tapusi Olena Tanasevyč anksčiau dirbo teisėja Charkovo regione.
„Mes pradedame darbą Ukrainai iš esmės naujame teisme ir labai gerai suvokiame visą tą atsakomybę, kurią patikėjo Ukrainos visuomenė“, – sakoma O. Tanasevyč pareiškime.
38 teismo teisėjai buvo atrinkti per virtinę atrankos procedūrų, prižiūrint Ukrainos ir tarptautiniams ekspertams.
27 teisėjai dirbs žemesnėje teismo instancijoje, o 11 nagrinės apeliacines bylas.
Kova su aukšto rango pareigūnų korupcija buvo vienas pagrindinių reikalavimų per proeuropietišką 2013–2014 metų sukilimą, nuvertusį buvusį Ukrainos režimą. Antikorupcinio teismo įsteigimas taip pat buvo viena pagrindinių sąlygų, kurias turi įvykdyti Kijevas norėdamas ir toliau bendradarbiauti su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF).
Vakarų ir Ukrainos aktyvistų spaudžiama naujoji Kijevo valdžia sukūrė virtinę kovos su korupcija struktūrų.
Tačiau visos antikorupcinės sistemos viršūnėje esančio specialaus teismo įsteigimas buvo vilkinamas; per pastaruosius metus už korupciją nebuvo nuteistas nė vienas aukšto rango pareigūnas.
Nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ sausį paskelbtame Korupcijos suvokimo indekse šiai šaliai buvo skirta tik 120-a vieta iš 180.
Nors Ukraina tame indekse yra aukščiau už 138 vietą užimančią Rusiją ir per penkerius pastaruosius metus pakilo iš 142 vietos, ji vis dar gerokai atsilieka nuo savo Europos Sąjungos kaimynių, prie kurių siekia prisijungti.
Manoma, kad nepakankama kova su korupcija buvo dabartinio prezidento Petro Porošenkos pralaimėjimo praėjusio mėnesio rinkimuose pagrindinė priežastis.
2014 metais išrinktą dabartinį prezidentą rinkimų antrajame rate nugalėjęs ir 73 proc. balsų surinkęs komikas Volodymyras Zelenskis savo rinkimų kampanijoje žadėjo „nulinę toleranciją“ korupcijai.
