Mokslininkai šį radinį aptiko valydami smėlį vienoje XIX dinastijos kapavietėje didžiuliame Sakaros nekropolyje prie senovinio Memfio miesto.
Memfio valdytojo Ptahmeso kapas buvo atrastas 1885 metais, bet vėliau palaidotas pustomo smėlio. Statinys buvo iš naujo surastas 2010 metais.
Kasinėjant 2013–2014 metais buvo rasta sukietėjusios balsvos medžiagos, tai pat audeklo, kuriuo galėjo būti uždengtas puodas, kad apsaugotų jo turinį, sakoma šią savaitę žurnale „Analytical Chemistry“ paskelbtame straipsnyje.
Nustatyta, kad 3,2 tūkst. metų senumo sūris buvo pagamintas iš karvės ir avies arba ožkos pieno.
Mėginys „buvo veikiamas tūkstančių sudrėkinimo ir išdžiūvimo ciklų dėl lietaus ir Nilo potvynių. Be to, labai šarminga aplinka transformavo visus riebalus, todėl nebuvo įmanoma panaudoti įprastų (tyrimo) metodų“, – sakė pagrindinis straipsnio autorius Enrico Greco.
Sūrio gamybos procesas Egipto senovinių kapaviečių sienų tapyboje buvo vaizduojamas maždaug nuo 2 000 metų prieš mūsų erą. Be to, 2012 metais žurnale „Nature“ paskelbtame straipsnyje aprašomi ankstyviausi žinomi šios pramonės pėdsakai, aptikti Šiaurės Europoje ir datuojami 6-u tūkstantmečiu prieš mūsų erą.
Ankstesni į sūrį panašios medžiagos likučiai paprastai būdavo siejami su natūralaus rauginto pieno produktais, pavyzdžiui, jogurtu arba kefyru. Tačiau Sakaroje rastoje medžiagoje nebuvo jokių baltymų, liudijančių apie natūralią pieno fermentaciją, sakė E. Greco.
„Dėl šios priežasties galime sakyti, kad tai seniausias kada nors rastas kietas sūris“, – pabrėžė mokslininkas.
Apie šios rūšies sūrio gamybą žinoma nedaug, bet akivaizdu, kad „reikėjo sukurti specifinę technologiją ir procedūras, kurių nebuvo anksčiau“, aiškino E. Greco.
„Tai labai svarbus momentas pieno produktų istorijoje“, – pridūrė jis.
Tarp kitų reikšmingų šių kasinėjimų radinių buvo pėdsakai, susiję su bruceliozę sukeliančiomis bakterijomis. Žmonės šia liga gali užsikrėsti vartodami nepasterizuotus pieno produktus.
Jeigu ši informacija bus patvirtinta, tai bus „pirmasis tiesioginis biomolekulinis įrodymas“ apie šios ligos egzistavimą faraonų valdymo laikotarpiu, sakoma straipsnyje.
„Bruceliozė senovės Egipte buvo identifikuota pagal poveikį mumijų kaulams ir sąnariams“, – sakė E. Greco ir pridūrė, kad šis atradimas leidžia manyti, jog „egiptiečiai vartodavo užkrėstą sūrį arba pieną“.
