JAV prezidentas ir Šiaurės Korėjos lyderis ruošiasi vasario 27–28 dienomis susitikti Hanojuje.
Per jųdviejų ankstesnį istorinį susitikimą, įvykusį pernai birželį Singapūre, buvo pasirašytas miglotai suformuluotas dokumentas, kuriuo Kim Jong Unas įsipareigojo siekti „Korėjos pusiasalio denuklearizacijos“.
Nuo to laiko procesas įstrigo, nes abi šalys nesutaria dėl tikslaus denuklearizacijos apibrėžimo. Analitikai savo ruožtu perspėja, jog šįkart būtina pasiekti konkrečių rezultatų dėl nusiginklavimo norint, kad šis dialogas nevirstų „televizijos realybės šou“.
Nors iki numatyto susitikimo lieka mažiau kaip dvi savaitės, Pchenjanas kol kas oficialiai nepatvirtino, kad sės prie derybų stalo Vietnamo sostinėje.
„Mums artėja taikos ir klestėjimo era“, – pabrėžė Moon Jae-inas pirmą kartą viešai reaguodamas į pranešimus apie antrą JAV ir Šiaurės Korėjos viršūnių susitikimą.
Jis pridūrė, jog šis susitikimas yra „didelis laimėjimas taikos procesui Korėjos pusiasalyje“.
Vis dėlto Pietų Korėjos prezidentas pripažino, kad tebėra „daug abejonių, ar Korėjos pusiasalio denuklearizacija ir taikos procesas gali būti sėkmingai įvykdyti“.
JAV ir abiejų Korėjų lyderiai užėmė griežtas pozicijas derybose dėl „tvirto tikėjimo kryptimi, kur turi pakrypti istorija“, pridūrė Moon Jae-inas, atliekantis tarpininko vaidmenį Pchenjano ir Vašingtono santykiuose.
Saugumo srityje glaudžiai bendradarbiaujantys Seulas ir Vašingtonas kartais laikosi skirtingų pozicijų Pchenjano atžvilgiu. Pavyzdžiui, taikos siekiantis Pietų Korėjos lyderis linkęs bendradarbiauti, o Jungtinės Valstijos reikalauja, kad Šiaurės Korėjai būtų daromas spaudimas, kol ši atsikratys branduolinio arsenalo.
Visgi Moon Jae-inas padėkojo tiek D. Trumpui, tiek Kim Jong Unui už jų „precedento neturinčias, ryžtingas diplomatines pastangas“ ir pareiškė, kad jiedu „kerta didelio nepasitikėjimo jūrą“.
