Pasak Irano pareigūnų, kad JAV valdžios užsakytas lėktuvas pakilo iš Luizianos valstijos pirmadienio naktį ir turėjo atvykti į Iraną per Katarą antradienį. JAV pareigūnas patvirtino, kad skrydžio planai yra baigiamajame vykdymo etape. Visi pareigūnai kalbėjo su „The New York Times“ anonimiškai, neturėdami leidimo viešai aptarinėti šio plano.
Pasak dienraščio, ši deportacija kol kas yra vienas šiurpiausių D. Trumpo administracijos migrantų deportacijos politikos pavyzdžių, kai visiškai neatsižvelgiama į situaciją žmogaus teisių klausimais, į kurią jie gali patekti.
Anksčiau šiais metais JAV deportavo grupę iraniečių, kurių daugelis yra atsivertę į krikščionybę ir savo šalyje susidūrė su persekiojimu, į Kosta Riką ir Panamą. D. Trumpui taip išplėstus deportacijų kampaniją, imigrantų gynėjai, kritikavę tokius skraidinimus, pateikė jo administracijai ieškinius teismuose.
JAV ištisus dešimtmečius suteikdavo prieglobstį iraniečiams, pabėgusiems iš savo tėvynės, kurioje žmogaus teisių padėtis yra viena iš blogiausių pasaulyje. Irane persekiojamos moterų teisių aktyvistės, politiniai disidentai, žurnalistai ir teisininkai, religinės mažumos ir LGBTQ bendruomenės nariai, pažymi „The New York Times“.
Irano piliečių tapatybės ir jų priežastys, dėl kurių jie bandė imigruoti į JAV, pasa dienraščio, kol kas lieka nežinomos.
Du Irano pareigūnai „The New York Times“ sakė, kad tarp deportuotųjų buvo vyrų ir moterų, kai kurie iš jų – poros. Kai kurie savanoriškai sutiko išvykti po kelių mėnesių, praleistų sulaikymo centruose, o kai kurie – ne, sakė jie. Pareigūnų teigimu, beveik visais atvejais prieglobsčio prašymai buvo atmesti arba prieglobsčio prašytojams iki tol nebuvo suteikta proga nagrinėti jų atvejį teisme.
Vienas iš pareigūnų dienraščiui sakė, kad Irano užsienio reikalų ministerija koordinavo deportuotųjų grąžinimą ir kad jiems buvo užtikrinta, jog deportuoti asmenys bus saugūs ir nesusidurs su jokiomis problemomis. Vis dėlto, pasak jo, daugelis buvo nusivylę, o kai kurie net išsigandę.
Amerikos valdžia ilgą laiką vengdavo deportuoti migrantus į tam tikras šalis arba susidurdavo sunkumais mėgindamos tai daryti, dėl reguliarių diplomatinių santykių stokos ir negalėjimo laiku gauti kelionės dokumentų.
2024 m. JAV deportavo į Iraną daugiau nei dvi dešimtis iraniečių atgal į šalį komerciniais skrydžiais, ir iki šiol tai buvo didžiausias deportuotų šios šalies piliečių skaičius per kelerius metus, pažymi JAV dienraštis. Pasak su „The New York Times“ kalbėjusių Irano pareigūnų, ši deportacija yra retas JAV ir Irano vyriausybių bendradarbiavimo atvejis ir buvo mėnesius trukusių abiejų šalių diskusijų kulminacija.
Dviejų derybose dalyvavusių aukšto rango Irano pareigūnų ir vieno apie šiuos planus žinančio JAV pareigūno teigimu, Donaldo Trumpo administracija iš Jungtinių Amerikos Valstijų į Iraną deportuoja maždaug 100 į lėktuvą susodintų iraniečių, antradienį pranešė amerikiečių dienraštis „The New York Times“.
Pasak Irano pareigūnų, kad JAV valdžios užsakytas lėktuvas pakilo iš Luizianos valstijos pirmadienio naktį ir turėjo atvykti į Iraną per Katarą antradienį. JAV pareigūnas patvirtino, kad skrydžio planai yra baigiamajame vykdymo etape. Visi pareigūnai kalbėjo su „The New York Times“ anonimiškai, neturėdami leidimo viešai aptarinėti šio plano.
Pasak dienraščio, ši deportacija kol kas yra vienas šiurpiausių D. Trumpo administracijos migrantų deportacijos politikos pavyzdžių, kai visiškai neatsižvelgiama į situaciją žmogaus teisių klausimais, į kurią jie gali patekti.
Anksčiau šiais metais JAV deportavo grupę iraniečių, kurių daugelis yra atsivertę į krikščionybę ir savo šalyje susidūrė su persekiojimu, į Kosta Riką ir Panamą. D. Trumpui taip išplėstus deportacijų kampaniją, imigrantų gynėjai, kritikavę tokius skraidinimus, pateikė jo administracijai ieškinius teismuose.
JAV ištisus dešimtmečius suteikdavo prieglobstį iraniečiams, pabėgusiems iš savo tėvynės, kurioje žmogaus teisių padėtis yra viena iš blogiausių pasaulyje. Irane persekiojamos moterų teisių aktyvistės, politiniai disidentai, žurnalistai ir teisininkai, religinės mažumos ir LGBTQ bendruomenės nariai, pažymi „The New York Times“.
Irano piliečių tapatybės ir jų priežastys, dėl kurių jie bandė imigruoti į JAV, pasa dienraščio, kol kas lieka nežinomos.
Du Irano pareigūnai „The New York Times“ sakė, kad tarp deportuotųjų buvo vyrų ir moterų, kai kurie iš jų – poros. Kai kurie savanoriškai sutiko išvykti po kelių mėnesių, praleistų sulaikymo centruose, o kai kurie – ne, sakė jie. Pareigūnų teigimu, beveik visais atvejais prieglobsčio prašymai buvo atmesti arba prieglobsčio prašytojams iki tol nebuvo suteikta proga nagrinėti jų atvejį teisme.
Vienas iš pareigūnų dienraščiui sakė, kad Irano užsienio reikalų ministerija koordinavo deportuotųjų grąžinimą ir kad jiems buvo užtikrinta, jog deportuoti asmenys bus saugūs ir nesusidurs su jokiomis problemomis. Vis dėlto, pasak jo, daugelis buvo nusivylę, o kai kurie net išsigandę.
Amerikos valdžia ilgą laiką vengdavo deportuoti migrantus į tam tikras šalis arba susidurdavo sunkumais mėgindamos tai daryti, dėl reguliarių diplomatinių santykių stokos ir negalėjimo laiku gauti kelionės dokumentų.
2024 m. JAV deportavo į Iraną daugiau nei dvi dešimtis iraniečių atgal į šalį komerciniais skrydžiais, ir iki šiol tai buvo didžiausias deportuotų šios šalies piliečių skaičius per kelerius metus, pažymi JAV dienraštis. Pasak su „The New York Times“ kalbėjusių Irano pareigūnų, ši deportacija yra retas JAV ir Irano vyriausybių bendradarbiavimo atvejis ir buvo mėnesius trukusių abiejų šalių diskusijų kulminacija.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
