Būtent tai daryti savo tautiečius paragino Tadžikistano prezidentas Emomali Rahmonas, pridūręs, kad maisto atsargų reikėtų sukaupti bent dvejiems metams.
Kadangi ši Vidurinės Azijos valstybė nesirengia kariauti, Tadžikistano prezidentui teko aiškinti, kodėl jis ragina tadžikus taip daryti. E.Rahmonas įsitikinęs, kad daugelyje pasaulio valstybių gyventojų aprūpinimas maistu jau tampa rimta problema. "Šis procesas tęsis ir ateityje", - sakė valstybės vadovas, dar pridūręs, kad pasaulyje tebesiaučia ūkio krizė, viską niokoja gamtos stichijos ir netrūkta visokių kitokių nelaimių.
Be to, prezidentas paragino žmones "maksimaliai efektyviai ūkininkauti" ir labai "taupiai" vartoti užaugintą derlių, būtent iš jo ir bus stengiamasi sukaupti maisto atsargų dvejiems metams.
Toks prezidento raginimas daugelį nustebino, nes iki šiol Tadžikistanui gana sėkmingai sekėsi įveikti ūkio krizę. Per pirmąjį 2009 metų pusmetį šalies BVP ne sumažėjo, o padidėjo 2,8 proc., palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Vis dėlto juntamas šalies pramonės nuosmukis, gamybos apimtis sumažėjo 13,3 procento. Tai, kad Tadžikistano BVP padidėjo, aiškinama dinamišku paslaugų srities augimu.
Nors šalies ekonomikos rodikliai nėra blogi, Tadžikistano ūkiui nemažai įtakos turi pinigai, kuriuos siunčia į užsienį darbo ieškoti išvykę tadžikai. 2007 metais Pasaulio bankas net buvo pavadinęs Tadžikistaną šalimi, kurios BVP didžia dalimi formuoja iš užsienio gaunamos perlaidos. Tačiau prasidėjus ūkio krizei ir padidėjus bedarbystei užsienio šalyje, pinigų į tėvynę tadžikai atsiunčia vis mažiau. Rusijoje, kur darbo ieškoti išvyko didžioji dalis Tadžikistano gyventojų, atlyginimai niekada nebuvo dideli, todėl apskritai stebina tadžikų sugebėjimas dalį gaunamų pinigų sutaupyti ir išsiųsti namo. Vis dėlto per šių metų pirmąjį ketvirtį iš Rusijos gautų piniginių perlaidų sumos sumažėjo daugiau kaip tris kartus - nuo 925 mln. dolerių praėjusiais metais iki 278 mln. dolerių šiemet.
Tačiau Tadžikistano prezidentą labiausiai galėjo išgąsdinti šiemet šalį niokojantys nesibaigiantys lietūs. Kai kuriose šalies vietovėse jie sukėlė potvynius, ne viena nuošliauža nušlavė kaimą. Dėl liūčių buvo užtvindyti laukai, išplauti keliai, nukentėjo gyvenamieji namai ir pramonės įmonės. Tadžikistano vyriausybė stichijos padarytus nuostolius įvertino 100 mln. dolerių. Be to, šiemet laukiama labai prasto derliaus, nes pavasarinės liūtys sutrukdė laiku pasėti javus ir medvilnę. Daugelyje vietų medvilnę teko sėti dar kartą, nes daigai supuvo ir laukai nesužaliavo. Dėl šios stichinės nelaimės Tadžikistanas jau kreipėsi pagalbos į Jungtines Tautas ir kitas tarptautines organizacijas.
Matyt, visų šių gamtos nelaimių išgąsdintas šalies prezidentas E.Rachmonas ir paragino savo šalies gyventojus pasirūpinti maisto atsargomis.
