Liepos mėnesį savo pirmininkavimą Europos Sąjungoje (ES) pradėsianti Švedija sieks sumažinti žemės ūkiui skiriamų subsidijų dalį, apie tai pareiškė šios šalies žemės ūkio ministras Eskilas Erlandssonas. Toks pareiškimas vargu ar patiks didžiosioms ES šalims, kurios visomis įmanomomis priemonėmis bando apsaugoti savo ūkininkus nuo finansavimo mažinimo.
„Švedijos vyriausybė mano, kad Bendroji žemės ūkio politikos dalis ES biudžete turi būti sumažinta,“ – sakė E. Erlandssonas Briuselyje susirinkusiems žurnalistams.
Švedija siekia, kad ES sumažintų tiesioginių išmokų išmokomų ūkininkams dalį ir daugiau lėšų skirtų kaimo plėtros projektams. Šie pokyčiai „užtikrintų mokesčių mokėtojų paramą žemės ūkio politikos projektams ir padidintų ūkininkų konkurencingumą,“ – sakė E. Erlandssonas.
Žemės ūkio sektoriaus reformą siūloma pradėti jau dabar ir užbaigti iki 2013 m. ES metinis biudžetas sudaro apie 120 mlrd. eurų. Išmokos ūkininkams sudaro 1/3 biudžeto lėšų ir dar papildomai 10 mlrd. eurų skiriama kaimo vystymo projektams.
Švedija siekia pakeisti ir nusistovėjusią subsidijų mokėjimų tvarką, kai didesnes išmokas gauna senųjų Vakarų Europos šalių ūkininkai, tuo tarpu Centrinės ir Rytų Europos šalių ūkininkai (tarp jų ir Lietuva) mažesnes.
Tačiau tokios kalbos gali suerzinti Prancūziją, Ispaniją ir Vokietiją, kurių ūkininkai gauna apie 50 proc. visų tiesioginių išmokų. Žemės ūkis sudaro didžiausią ES biudžeto išlaidų dalį ir jau nepirmus metus vyksta diskusijos dėl jos sumažinimo.
Todėl bet kokios kalbos apie išmokų mažinimą susilaukia įnirtingo didžiųjų ES valstybių, kurios baiminasi masinių ūkininkų protestų savo šalyse, pasipriešinimo. Dalis ūkininkų praėjusią savaitę jau protestavo, taip reikšdami savo nepasitenkinimą kritusiomis pieno supirkimo kainomis.
Belgijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje protestavę ūkininkai reikalavo, kad ES reguliuotų pieno supirkimo kainas. Prancūzija ir Vokietija jau kreipėsi į ES, kad pastaroji pateiktų siūlymus ūkininkų interesų gynimo.
Tačiau Švedijos žemės ūkio ministras prieštarauja tokiems raginimas, dar daugiau, jis pasisako prieš eksporto subsidijų išmokas ūkininkams, kurias vėl nori atgaivinti Europos Komisija.
Tokiems ES planams kategoriškai priešinasi ir JAV bei Australija, taip pat Tarptautinė prekybos organizacija, kurios nesutinka, kad ES mokėtų ūkininkams už žemės ūkio produktų eksportą į trečiąsias šalis.
