Ketvirtadienį įsigaliojo protokolas dėl Šiaurės šalies prisijungimo prie Aljanso, nurodė JAV valstybės departamentas.
Švedija tapo 32-ąja NATO nare.
Tai didelis žingsnis šaliai, kuri kadaise stengėsi neužsitraukti Rusijos pykčio ir ilgus dešimtmečius laikėsi karinio neprisijungimo politikos.
Pirmadienį Aljanso būstinėje Briuselyje bus iškelta Švedijos mėlynai geltona vėliava.
Švedija ir Suomija, nors abi yra kariniu požiūriu susijusios su Jungtinėmis Valstijomis ir priklauso Europos Sąjungai, istoriškai vengė įstoti į NATO, kuri Šaltojo karo metais buvo įkurta siekiant susivienyti prieš Sovietų Sąjungą.
Tačiau 2022 metų vasario 24 dieną pradėta Rusijos didelio masto invazija į Ukrainą paskatino Švediją atsisakyti du šimtmečius trukusio karinio neprisijungimo ir kartu su kaimynine Suomija pateikti paraiškas įstoti į NATO, kuris vienos narės užpuolimą laiko visų narių užpuolimu.
Suomija į NATO įstojo 2023 metų balandį, tačiau Švedijos paraišką stabdė Turkija, apkaltinusi Šiaurės Europos šalį suteikus prieglobstį dešimtims įtariamųjų, kurie, Ankaros nuomone, yra susiję su nepavykusiu 2016-ųjų mėginimu įvykdyti perversmą ir kurdų separatistais, piktinosi protestais, kurių metu buvo deginamas ir Koranas, ir prašė JAV patvirtinti naikintuvų pardavimą.
Ankara galų gale sausį ratifikavo Švedijos paraišką, tačiau Stokholmui teko susidurti su dar viena kliūtimi, nes jo siekiui delsė pritarti Vengrija.
Vasario 26 dieną Vengrijos parlamentas ratifikavo Švedijos narystę. Tačiau tuomet Vengrija iškart negalėjo oficialiai pasirašyti stojimo dokumento, šalies prezidentei paskelbus apie savo atsistatydinimą. Vengrija žengė paskutinį žingsnį dėl Švedijos narystės NATO anksčiau šią savaitę.
Neseniai Švedijos transliuotojo SR užsakymu atliktoje apklausoje teigiama, kad dauguma švedų mano, jog šalis per daug paaukojo, kad įstotų į NATO, nors daugiau nei trys ketvirtadaliai respondentų mano, kad Švedijos narystė sustiprins jos saugumą.
Karinio neutralumo pabaiga
XIX amžiaus pradžioje pasibaigus Napoleono karams, Švedija nebuvo įsitraukusi į karinį konfliktą, įskaitant Antrąjį pasaulinį karą.
Tačiau 2022 metų vasario 24 dieną pradėta Rusijos didelio masto invazija į Ukrainą paskatino Švediją atsisakyti du šimtmečius trukusio karinio neprisijungimo ir kartu su kaimynine Suomija pateikti paraiškas įstoti į NATO, kuris vienos narės užpuolimą laiko visų narių užpuolimu.
Suomija į NATO įstojo 2023 metų balandį, tačiau Švedijos paraišką stabdė Turkija, apkaltinusi Šiaurės Europos šalį suteikus prieglobstį dešimtims įtariamųjų, kurie, Ankaros nuomone, yra susiję su nepavykusiu 2016-ųjų mėginimu įvykdyti perversmą ir kurdų separatistais.
Vėliau Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pareikalavo imtis griežtesnių veiksmų po to, kai protestuotojai, naudodamiesi Švedijos įstatymais dėl žodžio laisvės, išniekino šventąją islamo knygą Koraną.
JAV po to, kai Ankara galų gale ratifikavo Švedijos paraišką, pritarė naikintuvų F-16 perdavimui Turkijai, susidūrusiai su sankcijomis dėl rusiškų raketų pirkimo.
J. Bideno administracija po ilgai trukusių derybų sausį patvirtino 23 mlrd. dolerių (21,17 mlrd. eurų) vertės sandorį dėl naikintuvų F-16 pardavimo Turkijai.
Tuo pat metu JAV pranešė apie atskirą 8,6 mlrd. dolerių (7,9 mlrd. eurų) vertės naikintuvų F-35 pardavimą Graikijai – NATO narei, kurios santykius su Turkija daugelį metų kartina įtampa.
Net ir gavusi Turkijos pritarimą Švedija susidūrė su dar viena kliūtimi, nes paraiškai dar turėjo pritarti Vengrija, kurios nacionalistiškai nusiteikęs ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, dažnai pažeria griežtos kritikos Vakarų sąjungininkams.
Vasario 26 dieną Vengrijos parlamentas ratifikavo Švedijos narystę. Tačiau tuomet Vengrija dar negalėjo oficialiai pasirašyti stojimo dokumento, šalies prezidentei paskelbus apie savo atsistatydinimą po to, kai šalyje kilo pasipiktinimas dėl sprendimo suteikti malonę vyrui, susijusiam su vaikų seksualinio išnaudojimo byla.
Neseniai Švedijos transliuotojo SR užsakymu atliktoje apklausoje teigiama, kad dauguma švedų mano, jog šalis per daug paaukojo, kad įstotų į NATO, nors daugiau nei trys ketvirtadaliai respondentų mano, kad Švedijos narystė sustiprins jos saugumą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Įdomu, ar ką nors šia proga pakiauksės Dimoas?
