Vaizdo įraše, kurį agentūra AFP gavo iš Švedijos vyriausybės, girdėti, kaip J. Floderusas, šeštadienį skrisdamas namo iš Irano, palydoviniu telefonu kalbasi su ministru pirmininku Ulfu Kristerssonu.
„Dabar esu danguje ir emociškai jaučiuosi tarsi septintame danguje. Laukiau to beveik 800 dienų“, – premjerui sakė džiugiai nusiteikęs J. Floderusas.
„Apie šią dieną svajojau daugybę kartų, – sakė jis ir pridūrė: – Jau pradedu suvokti, kad palikau Irano oro erdvę ir esu pakeliui namo.“
Vėliau Švedijos vyriausybės paskelbtose nuotraukose matyti, kaip nusileidęs Stokholmo Arlandos oro uoste J. Floderusas apkabina savo šeimos narius.
J. Floderusas buvo suimtas Irane, kai ketino grįžti namo iš atostogų 2022 m. balandžio mėnesį. Jis buvo apkaltintas šnipinėjimu, už kurį jam grėsė mirties bausmė.
Šeštadienį jis ir kitas Švedijos pilietis Saeedas Azizi buvo paleisti mainais į Hamidą Noury – 63 metų buvusį Irano kalėjimų pareigūną, kuris 2022 m. Švedijoje buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos už jo vaidmenį masinėse žudynėse Irano kalėjimuose 1988 metais.
Švedijos teismas nuteisė H. Noury už „sunkius tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus ir žmogžudystę“. Jis tvirtino, kad aptariamu laikotarpiu atostogavęs.
Švedijos pareigūnai gynė savo sprendimą suteikti H. Noury malonę, sulaukę, be kita ko, Švedijoje tremtyje gyvenančių iraniečių kritikos.
„Normaliomis aplinkybėmis Hamidas Noury turėjo atlikti laisvės atėmimo bausmę“, – šeštadienį vakare žurnalistams sakė teisingumo ministras Gunnaras Strommeris.
„Kita vertus, susidūrėme su išskirtine situacija, kai Irane savavališkai buvo sulaikyti du Švedijos piliečiai, o vienam iš jų grėsė mirties bausmė."
„Tai buvo sunkus sprendimas, bet vyriausybė turėjo jį priimti“, – sakė G. Strommeris.
Kitas švedas, dvigubą pilietybę turintis akademikas Ahmadas Reza Jalali, nuteistas už šnipinėjimą, nuo 2017 m. Irane laukia mirties bausmės. Jo žmona negailėjo kritikos Švedijos vyriausybei dėl to, kad ši neįtraukė jo į apsikeitimą kaliniais.
Švedijos užsienio reikalų ministras Tobiasas Billstromas sakė, kad Stokholmas bandė pasiekti, kad vyras būtų paleistas, tačiau Teheranas atsisakė aptarti jo bylą, nes nepripažįsta dvigubos pilietybės.
„Deja, Iranas atsisako pripažinti jį Švedijos piliečiu“, – aiškino T. Billstromas.
Žmogaus teisių grupės teigia, kad asmenis, kurie vis dar yra sulaikyti, Iranas laiko vildamasis jais pasinaudoti derybose su užsienio vyriausybėmis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
