Respublikonai, perėmę kontrolę Senate iš demokratų per praeitą lapkritį vykusius kadencijos vidurio rinkimus ir sustiprinę savo daugumą Atstovų Rūmuose, pradėjo dėlioti būsimų parlamentinių kovų gaires.
Jų taikiklyje – jau penkerius metus vykdoma sveikatos apsaugos sistemos reforma, laikoma vienu svarbiausių B.Obamos pasiekimų vidaus politikoje, taip pat jo neseniai paskelbti įsakai apsaugantys nuo deportacijos milijonus neteisėtų imigrantų, ir suvaržymai aplinkosaugos bei verslo srityse.
Siųsdamas žinią, kad ketina likti veiksnus paskutinius dvejus savo kadencijos metus, B.Obama atliko virtinę kitų veiksmų, naudodamasis valstybės vadovo galiomis, įskaitant pastangas normalizuoti ryšius su Kuba, kurios sukėlė įtūžį respublikonams. Kad ir kokių įstatymų priimtų respublikonų kontroliuojamas Kongresas, B.Obama turės teisę juos vetuoti, kuria per pastaruosius šešerius metus pasinaudojo tik dukart.
Kaip ir numatyta JAV konstitucijoje, naujos sudėties Kongresas pirmąjį posėdį pradės antradienio vidurdienį vietos (19 val. Lietuvos) laiku.
Nors ateityje laukia neišvengiamų priešpriešų, respublikonų lyderiai ir Baltieji rūmai siuntė ženklų, kad bus galimybių bendradarbiauti kai kuriose srityse, tokiose kaip prekyba, mokesčių reforma ir infrastruktūros projektų finansavimas. Abiejų partijų lyderiams teks stengtis atlaikyti labiau ideologiškais nusiteikusių narių spaudimą.
Atstovų Rūmų pirmininko Johno Boehnerio (Džono Beinerio) pastangas siekti kompromisų per pastaruosius kelerius metus jau ne kartą sužlugdė įstatymų leidėjai, priklausantys ultrakonservatyviajai Arbatėlės frakcijai. Bet šiemet jo įtaka bus gerokai didesnė dėl respublikonų triumfo rinkimuose. Naujos sudėties Kongrese ši partija Atstovų Rūmuose turės 246, o demokratai – tik 188 mandatus. Ši respublikonų dauguma yra didžiausia per beveik 70 pastarųjų metų.
J.Boehnerio perspektyvos išsaugoti pirmininko postą atrodo saugios, nors tuo nepatenkinti Arbatėlės judėjimo disidentai.
Atstovų Rūmų pirmininko rinkimai bus pagrindinis žingsnis per naujų Atstovų Rūmų pirmąjį posėdį. Arbatėlės judėjimo remiami respublikonai – teksasietis Louie Gohmertas (Lujis Gomertas) ir Floridos politikas Tedas Yoho (Tedas Johas) – metė iššūkį J.Boehneriui, o apie 12 respublikonų sakė balsuosiantys prieš J.Boehnerio kandidatūrą. Vis dėlto jų balsų toli gražu nepakaks žingsniams, kurie sukeltų pavojų jo postui.
Reikšmingo respublikonų sustiprėjimo dieną iš dalies temdo skandalinga žinia, kad trečiasis pagal rangą šios partijos narys Atstovų rūmuose – daugumos tvarkdarys Steve'as Scalise'as (Stivas Skalisas) prieš 12 metų sakė kalbą vienos baltaodžių viršenybės šalininkų organizacijos konferencijoje.
Baltieji rūmai pirmadienį įsitraukė į šį skandalą, pareiškę, kad būtent respublikonai turės nuspręsti, ar S.Scalise'as išliks dabartinėse pareigose. Baltieji rūmai pridūrė, kad partijos vadovybės sudėtis „daug pasako apie tai, kas jie yra“.
Baltųjų rūmų atstovas spaudai Joshas Earnestas (Džošas Ernestas) ne kartą sakė, kad S.Scalise save yra apibūdinęs kaip „Davidą Duke'ą (Deividą Diuką) be bagažo“, turėdamas omenyje baltųjų viršenybės šalininkų grupuotės „Kluklukslanas“ (Klu Klux Klan) buvusį lyderį. Vienas laikraščio „New Orleans Advocate“ žurnalistė nurodė, kad S.Scalise tokį komentarą jai išsakė pradėjęs dirbti Luizianos parlamente prieš beveik 20 metų.
Kentukio respublikonų senatoriaus Mitcho McConnello (Mičo Konelo) iškilimas antradienį į Senato daugumos lyderio postą buvo automatinis, nulemtas partijos narių balsavimo praeitų metų pabaigoje. M.McConnellas, anksčiau dirbęs Senato mažumos lyderio poste, buvo kritikuojamas Arbatėlės šalininkų dėl savo vaidmens padedant sudaryti abiejų partijų susitarimą dėl biudžeto išlaidų, užbaigusį vyriausybės institucijų uždarymą 2013 metais. Tačiau praeitais metais jis įveikė Arbatėlės judėjimo remiamą kandidatą ir lengvai buvo perrinktas savo apygardoje Kentukyje per visuotinius rinkimus.
Kad ir kokios audros siaustų respublikonų vadovybėje, ši partija demonstruoja potencialą vadovauti šalies politinei darbotvarkei, siųsdama ženklus, kad ketina vėl susigrumti su B.Obama dėl seniai vilkinamo naftotiekio „Keystone XL“ projekto.
Vamzdyno, kuriuo naftą norima pumpuoti iš Kanados į Teksasą, tiesimui griežtai priešinasi žaliųjų organizacijos ir daugelis eilinių demokratų. Tas projektas buvo patvirtintas Atstovų Rūmų, bet buvo blokuotas demokratų vadovaujamo Senato praeitų metų pabaigoje. Dabar Respublikonų lyderiai planuoja prastumti tą teisės aktą Atstovų Rūmuose šios savaitės pabaigoje ir atrodo jau užsitikrinę pakankamai balsų Senate – ypač kai jų turimų mandatų Kongreso aukštuosiuose rūmuose padaugėjo devyniais per praeitus rinkimus.
B.Obama nesakė, ar atmes tą projektą, bet J.Earnestas išdėstė virtinę nuogąstavimų dėl šio plano, pridūręs: „Nesu pasiruošęs šiuo metu paskelbti veto grėsmės, susijusios su šiuo konkrečiu teisės aktu.“
Prezidentas taip pat gali patirti savo partijos liberaliojo sparno spaudimą, jeigu mėgins susitarti su respublikonais, kad būtų supaprastinta tvarka priimtas projektas dėl Ramiojo vandenyno partnerystės – prekybos sutarties, dėl kurios derasi 12 valstybių.
Senato liberalai, vadovaujami demokratų Elizabeth Warren (Elizabet Voren) ir Bernie Sanderso (Bernio Sanderso), pareiškė nepritariantys Ramiojo vandenyno partnerystei, teigdami, kad ji būtų naudinga tik tarptautinėms korporacijoms – amerikiečių darbininkų sąskaita.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
