Nors tokio alaus revoliucija Šiaurės Amerikoje ir Vakarų Europoje prasiautė jau prieš kelerius metus, rusai tik dabar pasiveja likusį pasaulį ir mėgina atsikratyti savo, kaip degtinę maukiančios tautos, reputacijos.
„Mums atsibodo, kad Rusija laikoma alkoholikų šalimi, – naujienų agentūrai AFP sakė minėto baro lankytojas Pavelas, užsukantis šia išlenkti bokalą alaus po darbo. – Seni žmonės vis dar geria degtinę. Tačiau jaunimas renkasi geros kokybės alų.“
Savo girtuokliavimo mastais garsėjantys rusai pastaraisiais metais ėmė alkoholio vartoti mažiau po to, kai valdžia ėmėsi kovos su alkoholizmu priemonių. Statistika rodo, kad pernai vidutinis statistinis rusas suvartojo 11,5 litro gryno alkoholio, palyginti su 13,5 litro 2014 metais.
Bendras alaus suvartojimas Rusijoje pastaruoju metu mažėja. Ir dėl to kenčia didieji gamintojai. O nišiniai alaus gamintojai, atvirkščiai, klesti, nes žmonių skonis tampa vis rafinuotesnis. „Naujas amatininkų alaus baras Maskvoje atidaromas beveik kiekvieną dieną, – sakė mėgėjams alaus gamintojams skirto žurnalo „Real Brew“ vyriausioji redaktorė Nataija Petrova. – Šiuo metu Rusijoje veikia daugiau nei 1000 mažųjų alaus daryklėlių.“
„Garden Beer“ savininkas Janas Stopičevas savo barą atidarė rugsėjį ir dabar kiekvieną mėnesį čia išgeriami 4000 litrų daugiau nei 60 rūšių rusiško amatininkų alaus.
„Tai nedidelės alaus daryklėlės. Jas įkūrė rusai, kurie išmoko gaminti geros kokybės alų iš „YouTube“ vaizdo įrašų“, – pasakojo jis, pildamas pintą „Jaws Lager“ alaus, kuris gaminamas Jekaterinburge.
Atsidūrė „pilkoje zonoje“
Apleistų gamyklų labirinte Maskvos priemiestyje įsikūrusi alaus darykla „Green Street Brewery“ yra viena iš daugelio įmonių, skatinančių amatininkų alaus bumą. Aludaris Maksimas Boroda su grupe draugų kiekvieną mėnesį pagamina maždaug 800 litrų alaus. Patalpas jie nuomojasi, kad išvengtų įvairių administracinių procedūrų, nustatytų alkoholio gamybos įrenginių savininkams.
Amatininkų alaus iš dalies Rusijoje taip išpopuliarėjo dėl to, kad jo gamintojai ir pardavėjai naudojasi teisine spraga: barams, prekiaujantiems vien tik alumi, nereikia alkoholio licencijos.
„Esame pilkoje zonoje. Tai, ką mes darome, yra nei legalu, nei nelegalu, – sakė M. Boroda. – Gauti leidimą gaminti savo alų yra labai sunku. Todėl mes nuomojamės šią alaus daryklą, nes pasislėptume už jos savininkų nugaros.“
„Greitai mes pakeisime savo šalies įvaizdį, – sakė M. Boroda. – Ir net degtinės mėgėjai negalės atsispirti mūsų alui.“
