Tą pačią dieną paskelbtame interviu N. Maduro atkirto, kad šis susitikimas yra mėginimas įkurti lygiagrečią vyriausybę, ir apkaltino JAV geidžiant Venesuelos naftos bei mėginant užvaldyti šiuos išteklius, net jeigu dėl to tektų kariauti.
„Tikimės taikaus perėjimo prie demokratijos, bet (JAV) prezidentas Donaldas Trumpas aiškiai leido suprasti: ant stalo yra visos priemonės“, - sakė M. Pence'as, perdavęs J. Guaido žinią, kad D. Trumpas „100 procentų“ jį palaiko.
Praeitą savaitę per J. Guaido šalininkų ir Venesuelos saugumo pajėgų susirėmimus prie sienų su Kolumbija ir Brazilija žuvo keturi žmonės ir dar šimtai buvo sužeisti, Karakaso režimui atsisakant įsileisti į šalį humanitarinės pagalbos siuntas, esą galinčias tapti pretekstu JAV karinei invazijai.
Anksčiau pirmadienį Bogotoje taip pat susitiko Limos grupės, sudarytos iš 13 Lotynų Amerikos šalių ir Kanados, delegatai. Jie nurodė prašysiantys Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) paskelbti „Maduro nusikalstamo režimo smurtą prieš civilius gyventojus ir atsisakymą įleisti tarptautinę pagalbą nusikaltimu žmoniškumui“.
J. Guaido perspėjo, kad „nuolaidžiavimas“ N. Maduro „sukeltų grėsmę visai Amerikai“, o Kolumbijos prezidentas Ivanas Duque paragino taikyti kaimyninės šalies socialistui lyderiui „stipresnes ir veiksmingesnes“ poveikio priemones.
Tačiau Limos grupė atmetė galimybę naudoti jėgą, kad būtų pasiektas perėjimas prie demokratijos.
Šios grupės narės ne vieningos dėl Venesuelos krizės klausimo. Meksika, Kosta Rika, Gajana ir Sent Lusija šiame susitikime nedalyvavo.
„Limos grupė turi bendrą poziciją, kad Maduro turi būti pašalintas, bet nėra bendro sutarimo, kaip tai padaryti“, – naujienų agentūrai AFP sakė poltologė Laura Gil.