Dar labiau padidindamas spaudimą, JAV prezidentas Donaldas Trumpas gegužės 12 d. pareiškė, kad, jo nuomone, „abu lyderiai“ ten bus, ir taip V. Putinas atsidūrė sudėtingoje diplomatinėje dilemoje – kaip išvengti pasidavimo V. Zelenskio pasiūlymui, nesupykdant D. Trumpo.
„Mes gana abejojame, ar Putinas atvyks į Turkiją“, – sakė V. Zelenskio partijos „Liaudies tarnas“ narė Jelyzaveta Jasko.
Ir pridūrė: „Įdomu, ar jis atsiųs ką nors kitą, ar sugalvos pasiteisinimą, kad negalės atvykti – šiuo metu labai sunku pasakyti, kas nutiks.“
Koks buvo Putino planas?
Rusija nuolat rodė, kad nėra suinteresuota visišku 30 dienų ugnies nutraukimu, ir ne kartą atsisakė sutikti su JAV, Europos ir Ukrainos pasiūlymais jį įgyvendinti.
Vietoj to ji vienašališkai paskelbė trumpalaikes paliaubas, kurios, Ukrainos teigimu, buvo pažeistos Maskvos.
V. Putino pasiūlymas surengti tiesiogines derybas su Ukraina Turkijoje buvo pateiktas po paskutinio Ukrainos, Europos ir JAV remiamo raginimo paskelbti visiškas 30 dienų paliaubas.
Kremlius į tai reagavo neigiamai, o jo atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad „ultimatyvinė kalba“ derybose su Rusija yra „nepriimtina“.
„Tai netinkama. Su Rusija negalima kalbėti tokia kalba“, – gegužės 12 d. Rusijos žurnalistams sakė D. Peskovas.
Rusija naudoja vilkinimo taktiką
Ekspertų ir Ukrainos įstatymų leidėjų, su kuriais kalbėjosi „Kyiv Independent“, nuomonė sutampa, kad Rusijos priešpriešinis pasiūlymas dėl derybų Stambule ir jos dirbtinis pasipiktinimas yra tik vilkinimo taktika, siekiant išvengti vienintelio dalyko, kurio V. Putinas nenori daryti – nutraukti karą ir atsisakyti savo maksimalistinių reikalavimų.
„Mano nuomone, Rusijos pasiūlymas surengti derybas Turkijoje turi du pagrindinius tikslus“, – sakė Galyna Jančenko, „Liaudies tarnas“ partijos įstatymų leidėja.
„Pirma, tai bandymas pakenkti Ukrainos, kaip atsakingos tarptautinės partnerės, reputacijai ir pavaizduoti mus kaip nenorinčius derėtis – Maskva aiškiai tikėjosi, kad mes šį pasiūlymą iš karto atmestume“, – pažymėjo ji.
Ir tęsė: „Antra, tai bandymas atgaivinti vadinamąsias „Stambulo sutartis“ iš 2022 m., kuriose iš esmės buvo reikalaujama Ukrainos kapituliacijos. Rusija dabar bando normalizuoti tuos senus ultimatumus ir juos panaudoti kaip atspirties tašką naujoms deryboms.“
Maskva ir Kyjivas nesėkmingai derėjosi Baltarusijoje ir Turkijoje per pirmuosius karo mėnesius, o nuo tada tiesioginės derybos nevyko.
Iš nutekėjusių Rusijos reikalavimų kopijų matyti, kad Maskva reikalavo Ukrainos sumažinti kariuomenę iki 50 tūkst. karių, t. y. penkis kartus mažiau nei prieš visišką invaziją, taip pat sumažinti laivų, sraigtasparnių ir tankų skaičių.
Rusija taip pat planavo uždrausti Ukrainai kurti „bet kokio tipo ginklus, sukurtus mokslinių tyrimų rezultatais“, ir negaminti, neįsigyti ar dislokuoti Ukrainoje „bet kokio tipo raketinius ginklus, kurių nuotolis didesnis nei 250 km“.
Be to, kad Ukraina liktų be gynybos, Rusija dabar reikalauja, kad taikos derybų sąlyga būtų Ukrainos kariuomenės išvedimas iš šalies Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios sričių, Rusijos aneksijos pripažinimas ir bet kokių siekių įstoti į NATO atsisakymas.
Rusija nesitikėjo, kad Zelenskis iškart sutiks derėtis ir pareikalaus susitikti su Putinu
Ukraina aiškiai pareiškė, kad V. Zelenskis gegužės 15 d. bus Stambule ir derėsis tik su V. Putinu, o prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas paaiškino, kad derybos su žemesnio rango atstovais būtų beprasmės.
„Tik Putinas gali priimti sprendimą tęsti karą arba jį nutraukti“, – sakė jis.
„Manau, kad nėra nė mažiausios galimybės, kad jis pasirodys“, – sakė buvęs Jungtinės Karalystės gynybos atašė Maskvoje Johnas Foremanas.
„Jis nelaiko Zelenskio teisėtu, todėl bet kokios derybos būtų tik techninio pobūdžio. Jis atsiųs kokį nors pareigūną“, – pridūrė jis.
Kokie gali būti Maskvos pasiteisinimai?
Vienas iš galimų pasiteisinimų yra 2022 m. rudenį V. Zelenskio patvirtintas dekretas, kuriame „nurodyta, kad neįmanoma vesti derybų su Rusijos prezidentu Putinu“, reaguojant į Rusijos neteisėtą Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono sričių, kurių dalies ji net nekontroliavo, aneksiją.
Maskva anksčiau citavo šį V. Zelenskio dekretą kaip draudimą derėtis su V. Putinu ir naudojo jį kaip pasiteisinimą, kad išvengtų tiesioginių derybų su Kyjivu.
Tačiau, pasak prezidento kanceliarijos šaltinio, dekretas buvo „signalas tiems, kurie norėjo kalbėtis (su rusais) apeinant centrinę vyriausybę“.
„Putinas nepakeis savo nuomonės“
Iš Ukrainos įstatymų leidėjų, aišku, kad V. Putinas paprasčiausiai vilkina laiką, siekdamas pratęsti karą.
„Putinas nėra pasirengęs sustabdyti karinę kampaniją, jau suplanuotą šiai vasarai ir rudeniui“, – sakė Ukrainos opozicinės Europos solidarumo partijos įstatymų leidėjas.
„Jis nepakeis savo nuomonės“, – pridūrė jis.
Rusija toliau atsisako visiško ugnies nutraukimo, o daugybė požymių rodo, kad jos karinės ir puolamosios operacijos tebevyksta visu pajėgumu.
Budanovas įvardijo pagrindinę priežastį, kodėl Zelenskis nori susitikti su Putinu
Ukrainai reikia paliaubų, kad būtų išsaugotos ukrainiečių gyvybės. Dėl to Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra pasiryžęs kalbėtis su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu, „RBC-Ukraina“ sako Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Kyryla Budanovas.
„Akivaizdu, kad tai yra visiškai teisinga Ukrainos prezidento pozicija, kuria jis demonstruoja nuoširdų norą ir pasirengimą užbaigti karą. Mums reikia nedelsiant ir visiškai nutraukti ugnį, pirmiausia siekiant išsaugoti mūsų žmonių gyvybes.
Aš neabejoju, kad Volodymyras Zelenskis yra visiškai pasirengęs tokiam susitikimui ir bendradarbiaudami su mūsų partneriais galime pasiekti norimą rezultatą“, – sako jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
