Ir dabar mokame didžiulius mokesčius o butas nuosavas tik kai išsimokėti bankui gyventi dabar sudetingiau

Ir dabar mokame didžiulius mokesčius o butas nuosavas tik kai išsimokėti bankui gyventi dabar sudetingiau

Ką rašo tikrai tiesa,tegul nenusikalba kad butai būdavo dalinami į kairę ir dešinę,kainos produktų būdavo tikrai nemažos, produktų deficitas,nuo kas buvo matoma daug kas vogė ir buvo patenkinti,O tie butai buvo ne žmogaus nuosavybė,vėliau tik įgijo už investicinius čekius

O kas pasikeitė ar tais laikais buvom vergais ar šitais vergai tik dar blogiau net būtų nebeduoda.

O kas pasikeitė ar tais laikais buvom vergais ar šitais vergai tik dar blogiau net būtų nebeduoda.

Būtina paminėti tarybinį elitą- pardavėjus. Kas turėjo pažįstamų pardavėjų galėjo gauti prekių "po blatu". Pro buto langus matydavau krautuvės kieme žmonių eilę kuri prie tarnybinio išėjimo po blatu mėsą pirkdavo, o krautuvėje jos nebūdavo. Blatas klestėjo visur - net knygynuose. O kolūkiuose gyvenimas tikrai buvo pasakiškas. Mano pažįstama pasakojo, kad naktimis ji su šeima eidavo į laukus ir nešdavo iš kolūkinių laukų rugių pėdus, runkelius, burokus. Tą darė daug žmonių, nes už darbadienį mokėjo 2 Kapeikas. Nešė ne tik iš kolūkinių laukų, bet ir iš gamyklų viską ką galėjo, o ko negalėjo permesdavo per tvorą ir vėliau pasiimdavo. Išdirbti vienoj darbovietėje reikėjo vos ne visą gyvenimą, kad išliktum eilėje butui gauti. Tikram tarybiniam rojuje gyvenome. Tikrai. Ir dar. Komjaunuoliai surašinėdavo tuos kas eidavo į bažnyčią ir tttttttttt

Visą jaunystę prastovėjau baisiose eilėse prie kepeninės dešros, sviesto, kiaušinių. Atvažiavus po darbo parduotuvėje kabodavo tik pliki kabliai be mėsos, daržovių parduotuvėje supakuotos bulvės, morkos būdavo kartu su puvėkais ir tt. O jau norint gauti nusipirkti rūbų, batų reikėjo šeštadienį leisti eilėse. Per naktis mezgiau, ardžiau senus rūbus ir persiūdavau, kitaip vaikai būtų neaprengti. Kokie čia kliedesiai, kad visko buvo. Mano draugei, kurios vyras partinis į namus atveždavo spec. maisto paketus, o rūbus ir batus- iš bazių. Tik jos dėka gaudavau majonezo ir žirnelių indelį Kalėdoms. Krautuvėje niekada neteko matyti majonezo ir žirnelių, nekalbant apie žemaitišką vytintą dešrą. Mūsų kieme stovėjo vienintelė pobeda. O dabar mašinos netelpa net gatvėje. O kas važiuodavo į užsienį? Tik į soc lagerio šalis, ir ne kas met. O dabar po pasaulį laksto kelis kart per metus. Siūlai visiems, kurie pasiilgo tarnybinių laikų varyti į svajonių šalį - Putino Rusiją. Padėčiai nusipirkti bilietus.

Siulau pamiršti Sovietus nugriaunam visus sovetinius namus nerestaurokim o pastatykim Lietuviškus ir išdalynkim nemokamai

O daugmo dalis tiesos.Deficitas didelis buvo prekiu truko eiles Bet nebuvo tokios turtines neligybes kaip dabar kai yra geroves Lietuva ir skurdo salisZemrs uky dirbo sunkiai bet visi buvo aprupinami butais veliau gaudavo ir namukusIr dabar ten gyvena arba jie ar vaikai .

Man 60metų, aš viską prisimenu.Didesnės nesąmonės negalėjot parašyti? Kodėl meluojate?Visi turejo darbus, gaudavo atlyginimus. Apie pasus visiška nesąmonė.Pati važiavau mokinė dar būdama į Maskvą, Leningradą.