Šeštadienį Mogadiše tęsėsi mūšiai, kuriuose žuvo mažiausiai 73 žmonės, o gyventojai, karui tarp islamistų smogikų ir sąjungininkų Somalio bei Etiopijos karių nerimstant, ėmė masiškai bėgti, pranešė liudininkai.
Naujienų agentūros "Reuters" kalbinti gyventojai ir medikai patvirtino šeštadienį žuvusių aukų skaičių ir pridūrė, kad per ankstesnes tris smurto dienas žuvo dar 131 žmogus.
Galutinis savaitės aukų skaičius veikiausiai dar labiau išaugs ir gali pasiekti tūkstantį - tiek žmonių žuvo per panašius keturių dienų neramumus, kilusius kovo pabaigoje. Dauguma aukų buvo civiliai.
Anot liudininkų, šeštadienį daugiausia aukų būta judriame Al Barakaho gyvenamajame ir prekybiniame rajone, kur minosvaidžio sviediniai užmušė 20 žmonių. Jų kūnai liko gulėti gatvėje; vieni buvo be galvų, kiti - neatpažįstamai sudarkyti.
Pastarojo meto smurtas įrašė dar vieną liūdną skirsnį į kruviną Mogadišo anarchijos istoriją, prasidėjusią 1991 metais nuvertus diktatorių Mohamedą Siadą Barre (Mohamedą Siadą Barę) ir tebesitęsiančią visus 16 metų.
Jungtinės Tautos (JT) teigia, kad nuo vasario mėnesio iš maždaug milijoną gyventojų turinčio Mogadišo pabėgo 321 tūkst., arba kone trečdalis žmonių. JT ir humanitarinės pagalbos agentūros susiklosčiusią padėtį vadina gresiančia humanitarine katastrofa.
Daugelis pabėgėlių gyvena po medžiais ir pakelėse.
Mogadišo gyventojai pasakoja apie siaubingą naktį, kai beveik nesiliaujantis artilerijos gausmas susiliejo su audros atnešta perkūnija.
"Vienu metu nebegalėjai atskirti kur kas. Mano langai drebėjo", - sakė "Reuters" liudininkas. Kol jis kalbėjo telefonu su savo vadovu Nairobyje, visai netoliese susprogo kelios dešimtys sviedinių.
Šeštadienio rytą sviediniai, greičiausiai paleisti iš Etiopijos pajėgų pozicijų, pataikė į privataus transliuotojo "HornAfrik" būstinę ir, anot liudininkų, sužeidė kelis joje buvusius žurnalistus.