Tyrėjai analizavo Europos miškų būklę ir dirvožemio cheminę sudėtį 1984–2022 metų laikotarpiu. Atlikus palyginimą nustatyta, kad per šį laiką miškai prarado dalį anglies iš giliųjų dirvožemio sluoksnių – šis rodiklis siekia iki 17 proc.
Miškai spartina anglies išsiskyrimą
Mokslininkų teigimu, kintant klimatui miškai tik paspartina procesus, kurių metu išlaisvinama praėjusiose epochose dirvoje sukaupta anglis. Kylanti vidutinė temperatūra ir didėjantis kritulių kiekis aktyvuoja žemėje esančius mikroorganizmus, kurie skaido augalų organines liekanas ir išleidžia anglies dvideginį į atmosferą.
Esminė problema yra ta, kad būtent medžiai pagreitina šį procesą. Savo šaknimis jie suardo viršutinius dirvožemio sluoksnius, todėl mikroorganizmams tampa lengviau prasiskverbti giliau į žemę.
Šis procesas pastebėtas Belgijos ir Škotijos pušynuose, kurie buvo pasodinti buvusių pievų vietose. Ten anglies atsargos dirvožemyje, lyginant su žolėtais plotais, sumažėjo dvigubai. Tai reiškia, kad anglis, kuri žemėje galėjo išlikti šimtmečius, grįžta į atmosferą.
Kaip pažymi tyrėjai, tai nereiškia, kad sodinti miškus yra žalinga – medžiai vis tiek kaupia anglį savo kamienuose ir lapuose. Tačiau bendras vaizdas tampa ne toks džiuginantis: grynoji miškų sodinimo nauda gali būti 20–30 proc. mažesnė, nei buvo manyta iki šiol.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
