Vilniaus savivaldybė aiškina, esą uosialapis klevas mieste tvarkomas tinkamai, o kai kurių vietų prižiūrėti – techniškai neįmanoma. Tiesa, miesto valdžia pripažįsta, kad kai kur uosialapius klevus palieka toliau puošti erdves, nes ten jie, esą, nėra pavojingi.
Augalas turi specifinį kvapą, todėl jo supainioti su kitais neįmanoma. Jau ketverius metus parko direkcija kovoja su šia invazine rūšimi. Kova veiksminga – uosialapius pavyko išnaikinti beveik 80 hektarų plote, nes ten, kur auga uosialapis klevas, nebeauga nė vienas lietuviškas medis.
„Mes jau dabar matome, kad išnaikinus ir išpjovus uosialapius, atsikūrė natūralūs mūsų krašto medžiai. Turime liepynų, beržynų“, – pasakojo parkų direkcijos specialistas Tadas Stankevičius.
Šiemet uosialapių klevų – kaip niekada gausu. Jie dauginasi šaknimis ir sėklomis, o mėgstamiausios jų vietos – paupiai.
„Upės yra viena pagrindinių jo natūralaus plitimo magistralių, nes faktiškai visus metus gali pasitarnauti sėklų sklaidai“, – sakė parkų direktorė Jolanta Radžiūnienė.
Palankiomis sąlygomis per metus augalas išaugina 2 metrų ar net ilgesnius ūglius. Subrendę medžiai užaugina labai daug po vieną sėklą turinčių sparnavaisių, kuriuos lengvai išnešioja vėjas ir vanduo. Sanitarinius kirtimus Antakalnyje atliekantys darbininkai sako, kad kova su uosialapiu vyksta nuo ankstyvo pavasario iki pat žiemos.
Vien tvarkant Šeškinės šlaitus, invazinis augalas aptiktas net trisdešimties hektarų teritorijoje, todėl teko pasitelkti herbicidus.
„Naikinome cheminėmis priemonėmis – gręžėme 4–5 cm gylio skyles aplink visą kamieną ir tiesiogiai suleidome herbicido į kamieno vidų“, – pasakojo T. Valiauskas.
Nupjauti – per maža
Savivaldybė tvirtina, kad kovą su invaziniu augalu kontroliuoja, ir žada sekti parkų pavyzdžiu – naikinti jį chemiškai. Tačiau Vilniaus medžių gynėjai tokius darbus kritikuoja.
Socialiniuose tinkluose dažnas stebisi, kodėl valdžia uosialapius prie Neries tik geni, o ne pjauna, o ten, kur pjauna – toliau neprižiūri.
Valdininkai teisinasi, esą tokių augalų priežiūra vyksta pagal galimybes.
„Kur yra galimybė, naikiname išfrezuodami ir šaknis, ir kelmus, tačiau pakrantėse, šlapiose vietose, galimybės įvažiuoti su technika ir išfrezuoti nėra“, – kalbėjo Vilniaus savivaldybės atstovė Inutė Neverovskienė.
Gamtininkai aiškina, kad nupjovus invazinį medį jo vietoje atauga dešimtys naujų ūglių, todėl jokiu būdu negalima palikti nė vieno uosialapio klevo.
„Vien nupjauti – per maža. Nupjovus iš karto išauga apie 50 atžalų, ypač jei paliekamas didelis kelmas“, – teigė gamtininkas Selemonas Paltanavičius.
Vilniečius piktina ir tai, kad po bendru pjūklu kartais pakliūva ne tik uosialapiai. Savivaldybės atstovė atkerta, jog dėl kiekvieno pjaunamo medžio tariamasi su specialistais, o šalinami tik pavojų keliantys ar gyventojams trukdantys augalai.
Iki šiol savivaldybė yra suskaičiavusi apie 37 tūkstančius uosialapių klevų, kuriuos žada ir toliau naikinti.
Daugiau sužinokite aukščiau esačiame video.
