gamtininkai

Pavasarį jau skelbia ne tik kalendoriuje bėgančios kovo dienos, bet ir spalvų prisipildanti gamta. Kaune botanikos sode vaizdas džiugina akis – jau pražydo tūkstančiai krokų, į saulę žiedus kelia žibutės, šalpusniai, eleborai, erančiai. Bet ir gamtininkai, ir sinoptikai kol kas sako, kad tikrosios pavasarinės šilumos dar teks lukterėti.

Dzūkijos miškuose jau žydi žibuoklės. Orams atšilus, ne vieną jų žiedą užtiko vienas alytiškis. Gamtininkai sako: žibuoklės žiemą gali sužydėti, joms ir galimi šalčiai ne tokie baisūs. Klimatologams nerimą kelia dažnėjančios staigios orų permainos, dabar jie fiksuoja didelio masto atšilimą – pirmoji sausio pusė kone trimis laipsniais šiltesnė už 30 metų vidurkį. Tačiau atšalti ir pasnigti dar tikrai gali. Alytuje, Vidzgirio miške, vaikštinėja Jonas.

Juodkrantiškiai ir miestelio svečiai stebisi išaugusia kormoranų kolonija. Žmonės fiksuoja šimtus pulkais skraidančių šių paukščių. Gamtininkai skaičiuoja, jog Juodkrantėje dabar gyvena kone 8000 kormoranų. Su tokia milžiniška kolonija konkuruoti tenka žvejams, džiūva kormoranų išmatomis padengti miškai. Būrius kylančių kormoranų nufilmavo Juodkrante važiavęs vyriškis. Panašu, kad šių juodųjų paukščių ten šimtai.

Pradėjus renovuoti daugiabutį Kaune, įtariama, kad darbininkai sandarinimo putomis gyvus palaidojo pastogėje įsikūrusius čiurlius. Sunerimę gyventojai iškvietė tarnybas. Aplinkosaugininkai sustabdė darbus ir pradėjo tyrimą. Gamtininkai sunerimę: renovuojant namus masiškai naikinamos čiurlių perimvietės, o Aplinkos ministerija vis nepatvirtina jų saugojimui būtinos tvarkos. Čiurlį, visą aplipusį sandarinimo putomis, moteris perduoda gyvūnų globėjams.

Lietuvos pajūryje net gamtininkus nustebinęs įvykis, nes sausį sunoko bananai. Tiesa, augalas vaisiais nudžiugino Kretingos žiemos sode, tačiau jo darbuotojai tokio reginio sako nematę jau kone dešimtmetį. Žiedus sukrovė ir žiemą įprastai nežydinčios gėlės. Yra pasaka, kaip pamotė išvijo našlaitę žiemą žibučių skinti, o štai Kretingos muziejaus žiemos sodo darbuotoja sausį skina bananus. Nors už sienų ir langų siaučia pūga, šie vaisiai sunoko lyg niekur nieko.

Prie Baltijos krantų plaukiojančios medūzos nieko nebestebina, tačiau šių gyvių pamatyti tvenkinyje prie Akmenės gyventojai nesitikėjo. Lietuvos ežeruose nebūdingus duobagyvius buvusiame karjere užfiksavo nardymo entuziastas. Mokslininkai sako, kad prie panašių reiškinių reiktų pratintis, klimatas pasaulyje keičiasi, o medūzas į tvenkinį iš jūros galėjo atnešti paukščiai.  Nardymo entuziastas Simonas Urnikis ruošiasi nerti į netoli Akmenės esančio Alkiškių tvenkinio vandenis.

Valstybinių miškų urėdija ruošiasi gaisrų sezonui ir įspėja gyventojus – pavasarį prasideda gaisrams kilti palankus laikotarpis, tad reikėtų elgtis itin atsargiai ir saugoti gamtą. Ypač didelį pavojų kelia žolės deginimas, kuris tampa ir miškų gaisrų priežastimi, neretai sparčiai plintanti ugnis be namų palieka ir pačius gyventojus, rašoma pranešime spaudai. „Kaip ir kasmet, prašome gyventojų būti atsakingais, nedeginti pernykštės žolės, saugoti ne tik save, savo turtą, bet ir tausoti gamtą.

Vis kaitriau šildanti saulė džiugina ne tik žmones, pasimėgauti saulės voniomis į atviras erdves lenda ir gyvūnai, ypač įvairūs ropliai. Deja, daugeliui jų tokie pasišliaužiojimai baigiasi liūdnai. Gamtininkai pastebi ant miško keliukų automobilių sutraiškytus žalčių jauniklius. Tad lankytojų prašoma gamtoje elgtis atsargiai. Šylant orui ir švelnėjant karantino sąlygoms vis daugiau tautiečių traukia į gamtą.

Medikai ir gamtininkai ragina nesnausti – dabar pats metas stiprinti imunitetą seniausiomis Lietuvos uogomis – spanguolėmis ir bruknėmis. Jų šiemet pilni miškai ir sodai. Specialistai sako tai bene vienintelės uogos, kurios turi priešuždegiminių savybių, tad jeigu neatsiginam gerklės skausmo, ar kamuoja žarnyno bėdos, kiekvieną dieną spanguolių ir bruknių turėtume suvalgyti maždaug po du šaukštus. Kam neskanu, šeimininkės dalija receptus, kaip uogas paversti maloniais desertais ar pagardais.