Tai numatyta trečiadienį registruotame Ilgalaikės priežiūros paslaugų įstatymo projekte, jį parengė Sveikatos apsaugos bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Jei jai pritars Vyriausybė ir Seimas, reforma įsigaliotų nuo 2029 metų.
Kaip teigiama įstatymo projekte, sprendimas dėl tokių pokyčių priimtas atsižvelgus į tai, kad senėjant visuomenei auga ilgalaikės priežiūros paslaugų poreikis, tačiau slaugos ir socialinės paslaugos šiuo metu nėra integruotos, tad sunku užtikrinti jų prieinamumą ir kokybę.
Be to, iš dalies dubliuojasi slaugos ir socialinių paslaugų specialistų funkcijos – jie atskirai vertina tų pačių žmonių poreikius, planuoja pagalbą ir koordinuoja paslaugas.
„Matome, kad paslaugos, kurios žmonėms yra reikalingos, jos nėra iki galo teikiamos pilna apimtimi. Žmogus tarp dviejų biurokratinių sistemų pasimeta, pasiklysta ir neretai nutinka, kad nuleidžia rankas ir nebeina iki tikslo gauti tas paslaugas“, – BNS ketvirtadienį sakė SADM viceministrė Deimantė Bukeikaitė.
„Siekis yra labai paprastas ir žmogiškas – žmogus neturi rūpintis, kuri institucija Lietuvoje yra atsakinga už jo slaugą, kuri institucija atsakinga už jam reikalingą socialinę pagalbą. Jeigu žmogui reikia abiejų paslaugų, jis turi jas gauti kaip vieną pagalbos sistemą“, – teigė ji.
Įgyvendinus siūlomą modelį, Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis būtų finansuojama iki 90 slaugos lovadienių. Šiuo metu PSDF lėšomis apmokama iki 120 lovadienių.
Pasak D. Bukeikaitės, per šį laikotarpį būtų įvertinama žmogaus būklė ir nustatoma, ar jam reikalinga ilgalaikė priežiūra. Jei toks poreikis išliktų, po 90 dienų žmogui turėtų būti užtikrintas paslaugų tęstinumas namuose, dienos centre arba stacionarioje ilgalaikės priežiūros įstaigoje.
„Mes per trumpesnį laiką įvertinsime žmogaus būklę ir tada, matydami poreikį, per nuo 60 iki 90 dienų suorganizuosime žmogui toliau paslaugų tęstinumą, (...) priklausomai nuo to, ko žmogus norės: ar asmens namuose, ar dienos centre, ar vadinamoje stacionarinėje įstaigoje ilgalaikės priežiūros“, – kalbėjo viceministrė.
Dėl bendro socialinės pagalbos ir sveikatos priežiūros poreikių įvertinimo kreiptis būtų galima į pasirinktą sveikatos priežiūros įstaigą, savivaldybės administraciją arba ilgalaikės priežiūros paslaugų įstaigą.
Bus tęsiamos ir anksčiau SADM bei SAM pradėtos investicijos: iki 2029 metų numatyta sukurti 733 naujas stacionarinės ilgalaikės priežiūros vietas senyvo amžiaus žmonėms, o palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėse – dar 770 vietų.
Prognozuojama, kad pradėjus teikti integruotas paslaugas jų gavėjų skaičius siektų apie 95 tūkst. žmonių.
Iš jų apie 72 tūkst. paslaugas gautų namuose, 4,9 tūkst. – dienos centruose, o 18 tūkst. – stacionarinėse įstaigose.
Į bendrą sistemą būtų integruotos ir namuose teikiamos socialinės bei slaugos paslaugos, todėl apie 32 tūkst. žmonių, iki tol gavusių tik ambulatorines slaugos paslaugas namuose, galėtų gauti kompleksinę pagalbą.
Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad integruotos priežiūros poreikis išlieka didelis ir augs, o asmenų, kuriems reikalingos šios paslaugos, skaičius gerokai viršija faktiškai teikiamų slaugos ir socialinių paslaugų apimtis.
Naujasis globos ir slaugos paslaugų teikimo modelis būtų finansuojamas iš keturių šaltinių: valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, PSDF ir asmens mokėjimų.
Įstatymui įgyvendinti iš valstybės biudžeto 2027 metais numatoma skirti 12 tūkst. eurų, 2028 – 89 tūkst., o 2029 – 312 tūkst. eurų. Šie ištekliai numatomi licencijavimui – darbuotojų darbo užmokesčiui, socialinio draudimo įmokoms, kompiuterinės techninės ir elektroninių ryšių įrangos įsigijimui bei kompiuterinės programinės įrangos ir kompiuterinės programinės įrangos licencijų įsigijimui.
Taip pat planuojama ilgalaikės priežiūros skaitmenizacija, 2027 metais tam numatoma skirti 140 tūkst. eurų, 2028 metais – 220 tūkst. eurų, 2029 – 80 tūkst. eurų.
Nuo 2029-ųjų biudžetinėse ilgalaikės priežiūros įstaigose dirbantiems slaugytojams, jų padėjėjams, kineziterapeutams ir ergoterapeutams numatoma didinti minimalias algas, tam reikėtų 8,721 mln. eurų.
2029 metais ilgalaikės priežiūros paslaugoms organizuoti, teikti ir administruoti numatomas lėšų poreikis iš valstybės biudžeto – beveik 341 mln. eurų, 74,5 mln. iš PSDF ir 166,4 mln. eurų iš savivaldybių biudžetų.
BNS rašė, kad vienu iš svarbiausių kadencijos tikslų sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis nurodo siekį pagerinti slaugos ir globos paslaugų teikimą.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt




