Paskutinis susirūpinimą keliantis incidentas įvyko balandį, kai į elektrinę pataikė dronas, o abi pusės kaltino viena kitą.
Buvęs Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vyriausiasis branduolinės energetikos inspektorius Robertas E. Kelley‘is portalui „Euronews“ sakė, kad nėra jokios tikimybės, jog tokios atakos galėtų sukelti elektrinės sprogimą.
Nėra struktūrinių pažeidimų
TATENA patvirtino, kad po paskutinio incidento, įvykusio balandžio 7 d., nepastebėjo jokių struktūrinių pažeidimų, nors ir griežtai pasmerkė išpuolį.
Dėl kai kurių ankstesnių smūgių Zaporižioje nutrūko elektros energijos tiekimas. Techniniu požiūriu tai yra pavojinga. Neturint elektros energijos, branduolinių reaktorių negalima aušinti, jie perkaista ir gali sprogti – panašiai kaip Černobylyje.
Tačiau tikimybė, kad taip nutiks šiandien, yra labai maža.
„Černobylio reaktorius staiga buvo įjungtas visu pajėgumu su visu jame esančiu vandeniu, kuris per sekundės dalį virto garais ir tiesiog susprogdino pastatą į gabalus, – aiškina R. E. Kelley‘is. – Šiandien statomi reaktoriai yra pagaminti pagal visiškai kitokius standartus. Černobylio tipo reaktoriuose yra tonos degiojo grafito branduolinei reakcijai kontroliuoti, o Zaporižios slėginio vandens reaktoriuje (PWR) – ne“.
Ekspertas pridūrė, jog Černobylio reaktoriuje grafitas užsidegė ir kelias dienas, kol gaisras buvo užgesintas, į atmosferą skleidė radioaktyvius izotopus ir pelenus. PWR reaktoriai neturi tokios degumo problemos, o tai yra didžiulis privalumas. Vanduo nedega.
Atrodo, kad daugiau veiksnių dar labiau sumažina riziką, palyginti su 1986 m.
Per ankstesnius Zaporižios elektros energijos tiekimo sutrikimus elektros energijos tiekimą buvo galima nukreipti iš kitų šaltinių, pavyzdžiui, iš netoliese esančios Zaporižios anglimi kūrenamos elektrinės (didžiausios Ukrainos šiluminės elektrinės) ir iš dyzelinių generatorių. Tai sumažina pavojingų elektros energijos tiekimo sutrikimų tikimybę.
Reaktoriai sustabdyti
Kiekvienas Zaporižios reaktorius šiuo metu taip pat yra sustabdytas, kitaip nei Černobylio, kuris veikė visu pajėgumu.
Nepaisant Maskvos Zaporižios elektrinės perėmimo, personalas iš esmės nepasikeitė, todėl sumažėjo rizika, kad bus netinkamai elgiamasi.
„Ukrainos piliečiai, kuriuos rusai privertė likti Zaporižioje ir dvejus metus valdyti šią elektrinę, turėtų būti laikomi didvyriais, o TATENA galėtų atlikti tam tikrą vaidmenį, – priduria R. Kelley‘is. – Yra tendencija norėti juos laikyti kolaborantais. Manau, kad jie turėtų gauti medalį už tai, kad tarnavo šaliai sunkioje padėtyje, jie išgyveno pragarą“.
Ar Europa pasirengusi branduolinei katastrofai?
Trumpas atsakymas yra – taip. Visose 27 ES valstybėse narėse veikia daugiau kaip 150 reaktorių. Kiekviena šalis, net ir ta, kuri neturi reaktorių, turi branduolinės parengties agentūrą.
„Nuo 2011 m. Fukušimos katastrofos koordinavimas labai sustiprėjo“, – portalui „Euronews“ sakė Švedijos radiacinės saugos agentūros avarinės parengties specialistas Janas Johanssonas.
Branduolinės saugos gaires tarptautiniu mastu paprastai nustato TATENA. Europoje saugos procedūras įvairiose šalyse koordinuojanti organizacija yra HERCA, o EMSREG yra ES institucija, užtikrinanti jų įgyvendinimą atskirose valstybėse.
„HERCA gana aktyviai veikė Ukrainos atžvilgiu, bandydama suderinti ir aptarti, ką daryti, jei Ukrainoje įvyktų branduolinė avarija“, – sako J. Johanssonas.
Kaip atrodo reagavimo į branduolinius incidentus planas?
„Kad ir kas nutiktų prireiks šiek tiek laiko, kol incidentas įvyks. Jei kas nors nutiks, paprastai apie tai sužinosime anksčiau, nei įvyks tikrasis radiacijos nuotėkis“, – pasakojo J. Johanssonas.
Žmonės bus perspėjami pavojaus signalais, sirenomis ir SMS žinutėmis.
Pavojaus signalai skambės ir gatvėje, ir namuose. Kiekviename name, esančiame netoli atominės elektrinės, bent jau Švedijoje, yra radijo imtuvas, kuris suveikia kilus pavojui.
Visi, esantys 25 kilometrų spinduliu, turi slėptis patalpose. Įprastiems namams, net ir didelio radioaktyvių medžiagų išmetimo atveju, turėtų būti viskas gerai. Taip pat ir mokykloms. Nereikia likti bunkeryje.
Visi gyventojai taip pat turi turėti jodo tablečių, kurios blokuoja radiacijos įsisavinimą skydliaukėje ir taip apsaugo nuo skydliaukės vėžio rizikos.
Žmonėms pasislėpus, būtina įsijungti televizorių ar radiją arba sekti valdžios institucijų informaciją socialiniuose tinkluose, kad gautų tiesioginę informaciją. Švedijoje vietinė žiniasklaida taip pat yra apmokyta platinti tokio pobūdžio rekomendacijas.
