Daug gripo virusų užkrečia laukinių paukščių populiacijas visame pasaulyje, tačiau dauguma jų nekelia rimto pavojaus žmonėms. Problemų kyla tada, kai paukščių gripo atmaina mutuoja ir įgyja gebėjimą pereiti į kitą šeimininkų rūšį. Manoma, kad visos keturios didžiosios XX ir XXI a. žmoniją ištikusios gripo pandemijos, įskaitant 1918 m. „ispaniškąjį“ gripą ir 2009 m. kiaulių gripą, prasidėjo nuo paukščių gripo viruso, skelbia portalas „IFL Science“.
Paukščių gripas jau užkrėtė žinduolius ir net žmones
Pastaruoju metu dėl beveik beprecedenčio labai patogeniško H5N1 gripo išplitimo tarp laukinių ir naminių paukščių ir, kas labai svarbu, tarp daugelio skirtingų žinduolių rūšių, sustiprėjo baimė, kad mūsų kelyje gali atsirasti dar viena pandemijos atmaina.
Keliose JAV valstijose pieno ūkiuose tarp galvijų kilus protrūkiui, virusas jau išplito tarp fermų kačių ir net užkrėtė tris žmones, kurie, laimei, sirgo tik lengvai. Viruso dalelių taip pat aptikta jautienoje ir piene, tačiau ekspertai ir toliau pabrėžia, kad maisto produktai yra saugūs, o pavojus visuomenei nedidelis.
Visgi, faktas lieka faktu: kuo daugiau matysime, kad šis virusas plinta tarp žinduolių, tuo didesnė tikimybė, kad jis prisitaikys ir galės plisti tarp žmonių.
Būtent apie tai R. Redfieldas įspėjo kalbėdamas su „NewsNation“ praėjusią savaitę.
„Tikrai manau, kad labai tikėtina, jog kažkada įvyks paukščių gripo pandemija, tai ne klausimas, ar įvyks, o klausimas, kada įvyks“, – sakė R. Redfieldas laidos vedėjui Chrisui Cuomo.
Jis pridūrė, kad nuo 2019 m. JAV nuolat didėja užsikrėtusių žinduolių skaičius, o kai kurie naujausi atvejai padidino bendrą skaičių iki maždaug 27 skirtingų rūšių.
Virusas keičia savo receptorių naudojimą
Paukščių gripo H5 potipiai, įskaitant H5N1, jau seniai užima svarbiausią vietą susirūpinimo dėl būsimos žmonių pandemijos fronte. Neseniai Meksikoje nustatytas žmogaus užsikrėtimo H5N2 virusu atvejis pabrėžė pavojų, kurį bet kuris iš šių virusų gali kelti žinduoliams, nors pasaulio dėmesys vis dar tvirtai ir suprantamai sutelktas į H5N1 virusą, nes jis išplito net atokiausiuose regionuose.
„Kai [H5N1] patenka į vis daugiau skirtingų žinduolių, jis keičia savo receptorių naudojimą <...>, jis išmoksta naudoti skirtingus delfinų, ruonių, lokių, baltųjų lokių, lapių, meškėnų ir kačių receptorius, – aiškino R. Redfieldas. – Taigi, jis patiria daugybę pokyčių, ir, įsisavindamas kai kuriuos naujus receptorius, jis gali vis labiau artėti prie žmonių“.
Stebėsena išlieka labai svarbi, ir sveikatos priežiūros institucijos visame pasaulyje akylai stebi šį virusą. Kaip sakė R. Redfieldas, nėra paprasta nuspėti, kiek laiko gali prireikti, kad virusas išvystytų reikiamas mutacijas, galinčias sukelti pandemiją, kurios metu mirtingumas gali būti didesnis nei COVID-19 viruso mirtingumas dar iki gydymo ir vakcinų – R. Redfieldo prognozė: „kažkur nuo 25 iki 50 proc.“
Kai kurios šalys jau imasi saugumo priemonių
Šiuo metu nėra jokių įrodymų, kad virusas jau įgijo gebėjimą plisti tarp žmonių. Visi iki šiol užfiksuoti nedideli žmonių susirgimai buvo pavieniai atvejai, susiję su labai artimu kontaktu su užsikrėtusiais gyvūnais. Tačiau tai nesutrukdė kai kurioms šalims jau imtis atsargumo priemonių.
Panašu, kad Suomija taps pirmąja šalimi, pradėsiančia imunizuoti rizikos grupės žmones po to, kai Europos Sąjunga gavo didelį vakcinos, sukurtos panašaus viruso H5N8 pagrindu, užsakymą. Kitos šalys taip pat ketina imtis panašių veiksmų.
Esama vakcinų pasiūla yra didelis privalumas, kurio neturėjome 2020 m., įsibėgėjus COVID-19 pandemijai. Tikėkimės, kad kitos pamokos, kurias žmonija išmoko iš SARS-CoV-2, pasitarnaus mums, kai ateis kita pandemija.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Gal mokslininkai specialiai pakeis vitusą, kad plistų tarp žmonių. Tada sukurs antivirusą, kuriuocreiks skiepytis, kad nenumirt. O jis kainuos. Taip iš pandemijų užsikals daug pinigų.
Jei tai tiesa, tai visus persekioti ir šaudyti.
