Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Tiek Lenkija, tiek ir pats Donaldas Trumpas neseniai skelbė, kad lenkų noras turėti nuolatinę amerikiečių karių bazę savo šalyje, sėkmingai juda į priekį. O dabar aiškėja ir kokia viso to kaina. Lenkijos žiniasklaida skelbia, kad vien pačios bazės sukūrimas, kitaip tariant, karinio miestelio statybos, gali kainuoti nuo 2,5 iki 4 milijardų eurų.
„Manau, kai abi administracijos baigs darbą, tuomet, prezidentas Trumpas asmeniškai galės dalyvauti „Fort Trump“ inauguracijoje, kuri vyks Lenkijos respublikoje“, – sakė Lenkijos prezidentas Karolis Navrockis.
Lenkų bazė brangi. Palyginimui, Lietuva vokiečių brigadai Rūdninkuose taip pat stato karinį miestelį, anksčiau skaičiuota, kad statybos ir bazės išlaikymas daugiau nei 12 metų Lietuvai gali kainuoti iki 2 milijardų eurų. Bet lenkai išleisti žada ir daugiau. Jie Vašingtonui pasiūlė už kiekvieną amerikiečių karį, kasmet mokėti po 15 tūkstančių dolerių. Nors Lenkijoje gali būti dislokuota apie 15 tūkstančių amerikiečių, bet tik 5 tūkstančiai iš jų bus dislokuoti nuolatiniam buvimui, kiti rotuosis. Tad už 5 tūkstančius karių, Lenkijos mokesčių mokėtojui Vašingtonui kasmet sumokės po 75 milijonus eurų.
„Mums tai labai gera išeitis, nes žinome už ką mokame. JAV karių buvimas Lenkijoje duoda mums stabilumą visame vidurio ir rytų Europos regione“, – kalbėjo K. Navrockis.
„Esu puikus Lenkijos žmonių draugas, ir ypatingai noriu padėkoti jūsų neįtikėtinam prezidentui Karoliui Nawrockiui. Karolis puikus kovotojas, stipri asmenybė, palaikiau jį ir jis laimėjo“, – aiškino JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
Iš Lenkijos ir Estijos: aštrūs perspėjimai Kremliui
Kol vyksta derybos su amerikiečiais, lenkai ir patys skubiai stiprina savo kariuomenę. O užsienio reikalų ministras pastaruoju metu atrodo pradėjo atskirą informacinę kampaniją – nepaliaudamas aiškina, kad Rusija pati bus sutriuškinta, jei tik pabandys užpulti. Tą jis kelis kartus pakartojo prieš kelias savaites Ukrainoje.
„Jeigu Rusija mus užpultų, ir mes nusiimtume savo pirštines, manau nugalėtume Rusiją gana greitai“, – tikino Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslavas Sikorskis.
Tą jis pakartojo ir tiesiai rusams į akis Jungtinėse Tautose, pabrėžęs, kad rusai savo tikslų Ukrainoje negali pasiekti metų metus.
„Jūs buvote sustabdyti heroiškų ukrainiečių. Šalies, su 1/10 Rusijos BVP. Bet Lenkija turi beveik pusę jūsų BVP. Europa turi 10 kartų didesnį už jūsų BVP. NATO turi 25 kartus didesnį BVP. Jūs vis dar galite užmušti daugybę žmonių. Bet jūs negalite laimėti“, – pasakojo R. Sikorskis.
Kremliaus užsienio reikalų ministras Lavrovas tuo metu jau buvo palikęs salę, tačiau liko kiti Rusijos delegacijos nariai.
„Sergejau, žinau, kad klausaisi. Pasakyk savo bosui: gana yra gana. Ačiū“, – pridūrė R. Sikorskis.
Putinas ramina – Europos pulti neplanuoja
O Lavrovo bosas, t.y. Putinas, vėl pakartojo, kad Rusija neketina nieko pulti, tame tarpe ir Baltijos šalių.
„Norėčiau dar kartą pabrėžti, kad nesirengiame karo veiksmams prieš Europą. Neturime jokių tokių planų, jokių priežasčių ir, svarbiausia, jokių realių motyvų aštrinti padėtį su Europa, nepaisant to, kas kalbama – įskaitant ir Baltijos šalis“, – minėjo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
Bet vargu, ar kas nors dar tiki Rusijos kalbomis, juolab jie aiškino, kad neketina pulti ir Ukrainos. Todėl naujasis Estijos gynybos ministras, buvęs šalies kariuomenės vadas, pasiuntė panašią žinutę, kaip R. Sikorskis.
„Tačiau yra dar vienas dalykas – mūsų pasirengimas. Jei sugebėsime jam nuolat parodyti, kad jei ateisite čia, – ir dabar atsiprašau už visus šiuos baisius žodžius, – jei ateisite per sieną, mes jus visus nužudysime. Manau, kad tai vienintelė retorika, kurią galime pasakyti šiam barbarui“, – kirto Estijos gynybos ministras Martinas Heremas.
Šį pasakymą, iš karto pasigavo prorusiški propagandistai, ištraukę iš konteksto skelbia, kad neva Estija grasina Rusijai. Nutylėdami dalį, kurioje kalbama, kad žus tie rusai, kurie bandys ją okupuoti. Iš pasisakymo pasišaipė ir pats Putinas.
„Kaip Rusijoje juokaujame, cirkas išvažiavo, o klounas liko. Tai politinė klounada. Estijos populiacija apie 1 mln. 300 tūkst., ar truputį daugiau. Bet vien Rusijos armija, nekalbant apie visos Rusijos Federacijos populiaciją, yra 1 mln. 535 tūkst.“ – teigė V. Putinas.
Tuo tarpu Vokietijos kariuomenė, Bundeswehr paviešino naujausią gyventojų apklausą. Joje vokiečių klausė ar Vokietija turėtų karinėmis priemonėmis padėti Baltijos šalims gintis nuo Rusijos, jeigu ši užpultų. Nors iš esmės du trečdaliai vokiečių pasisakė už, lyginant su pernai daryta apklausa, taip galvojančių sumažėjo 6 procentais. Panašius rezultatas gautas ir paklausus, ar Vokietija turėtų didinti savo įsitraukimą ginant NATO rytų flangą. Beveik 7 iš 10 mano, kad taip, bet jų per metus sumažėjo net 9 procentais.
„Rusija tikrai nesustos. Visa jos ekonomika šiandien yra karo ekonomika. Net sudarius paliaubas, ar taiką, Rusija vis tiek gamins ginkluotę. Ji staiga nepradės galinti kitos kažkokios įrangos. Turėdami stiprią kariuomenę, turėdami stiprią ginkluotę mūsų žemėse, mes tikrai atgrasysime Rusiją“, – aiškino Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Neseniai garsiai nuskambėjo, kad Vokietijoje neatsirado pakankamai savanorių, kurie pasirinktų tarnybos vietą Lietuvoje, todėl trūkumas brigadoje bus užpildytas privalomai paskiriant dalį karių į Lietuvos brigadą. Tiesa, kaip neseniai skelbė vienas populiariausių Vokietijoje portalų „Bild“, paaiškėjo, kad dalį savanorių atmetė pati Bundeswehr vadovybė – tie, kurie turi giminių Rusijoje ar Baltarusijoje, nepraėjo Vokietijos žvalgybos filtro, jiems neleista vykti į Lietuvą. Esą tai gali kelti papildomų rizikų. Tačiau tokie kariai iš tarnybos nebuvo pašalinti – jie toliau liko tarnauti Bundeswehr Vokietijoje.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
