Geriausių šalies pasirodymu olimpinėse žaidynėse turėjo tapti ledo ritulio komandos žaidimas. Komanda buvo ypatinga ir tuo, jog ją sudarė tiek Šiaurės Korėjos, tiek ir Pietų Korėjos sportininkai. Tai buvo tarsi dovana Šiaurės Korėjai, nes nepaisant to, kad Pietų Korėjos komanda neįveikė iškeltų reikalavimų, jai, kaip žaidynes organizuojančios šalies komandai, buvo leista dalyvauti. O Pietų Korėjos prezidentas Moonas Jae-inas pasistengė, kad prie jų komandos galėtų prisijungti ir 12 Šiaurės Korėjos žaidėjų. Deja, nepaisant tokių didžiulių pastangų, komanda pralaimėjo visas dvikovas.
Aukščiausiu pasiekimu – 13 vieta - Šiaurės Korėją galėjo pradžiuginti čiuožėjai Ryom Tae Ok ir Kim Ju Sik.
Niekam pasaulyje ne paslaptis, kad Šiaurės Korėja tikrai prastai pasirodė šiose olimpinėse žaidynėse. Diktatorius Kim Jong-unas yra išreiškęs norą, kad jo šalis pasirodytų tikra sporto supervalstybe, tačiau jos sportininkams bent šį kartą namo teko grįžti be jokių medalių.
Lyg to būtų per mažai, vienas iš šalies sportininkų – greitojo čiuožimo meistras Kwang Bom Jong – ėmėsi sunkiai suvokiamų veiksmų ir bandė sutrukdyti savo varžovui. Tai labai papiltino visą sporto pasaulį.
Taigi, kas nutinka atletams, kurie nuvilia Šiaurės Korėją? Prastai pasirodę sportininkai Šiaurės Korėjoje yra viešai gėdinami vos sugrįžę namo – taip siekiama juos „motyvuoti“ pasistengti tapti geresniais. Jie priverčiami užsiimti griežta savikritika ir pripažinti savo prastus pasirodymus tuo metu, kai iš jų juokiasi ir šaiposi asmenų grupės.
Carletono universitetro profesorius Jacobas Kovalio'as tvirtina, kad „varguolių“ sportininkų, grįžtančių namo, tikrai verta gailėti.
