„Nelabai buvo kur man dėtis: atgal bėgsiu – vistiek pasivys, - pasakojo J. Alčagirovas žurnalistams. - Rankose laikiau striukę, žvėriui per snukį liuobiau ir užsimojau peiliu, meška čiupo už rankos, tačiau aš kažkaip ištrūkau“.
Vėliau jis čiupo žvėrį už žandikaulio, kad šis neįkastų jam į veidą. Nugriuvęs, bandė gintis kojomis. Kažkuriuo momentu piemuo įsigudrino dar sykį vožti savo priešininkų į snukį, po ko meška įsiuto ir numetė ji nuo skardžio.
Vyras ne tik išgyveno, tačiau sugebėjo nušliaužti iki mineralinio vandens šaltinių, kur jį be sąmonės ir surado kaimynas. Ligoninėje nukentėjusiam nustatyti keturių šonkaulių lūžiai, gilūs žaizdos nuo įkandimų ir hematomos. „Lengvai atsipirkau, jeigu būčiau išsigandęs, meška būtų akimirksniu sudraskiusi“, - pažymėjo J. Alčagirovas.
Vietos gyventojai nesiruošia medžioti vyrą užpuolusios meškos. „Žvėris, manome, buvo sotus ir tiesiog žaidė su Jusufu, kaip katė su pele, kitaip žmogui baigtųsi liūdnai“, - įsitikinę vietos seniūnai.
