Apie didįjį vamzdį Rusijos dujoms Baltijos dugnu žinome. Niekas neabejoja, kad tokia brangi statyba vykdoma siekiant apeiti Baltijos šalis. Tačiau tai ne viskas.
Netoli Peterburgo statomas milžiniškas, 16 kvadratinių kilometrų ploto jūrų uostas Ust-Luga, turėsiantis aptarnauti didumą Rusijos prekybos su Vakarais, taip paliksiantis Estijos, Latvijos ir Lietuvos uostus be rusiško tranzito. Vladimiras Putinas, dar būdamas prezidentas, ir dabar, tapęs premjeru, kartoja, kad abi tos statybos nieko bendra su politika neturi. Tiesiog Rusijai savi marškiniai arčiau kūno. Tačiau laisva Rusijos spauda, kiek jos beliko, be jokių abejonių pripažįsta, kad tai Rusijos "kerštas".
Tik norėtųsi paklausti - kerštas už ką? Kad išprievartautos panelės nepamilo prievartautojo? Politines tų statybų šaknis rodo paskaičiavimai. Dujotiekį sausumoje pastatyti ir prižiūrėti nepalyginti pigiau bei saugiau negu jūros dugne, tarp paskandintų sprogmenų. O dėl didžiojo uosto, kuris kainuos daugybę milijardų... Klaipėda, Liepoja, Ventspilis, Ryga. Ir naujas puikus Talino uostas dirba gerai. Jie nėra nei per daug apkrauti, nei brangūs. Ust-Luga yra vos už 40 kilometrų nuo Talino.
Du tokie milžiniški uostai greta vienas kito - ir tai ne politika? Ust-Lugos statybos vietoje nuo amžių gyveno maža tautelė votai, gimininga estams ir suomiams. Stalino įsakymu ji buvo ištremta į Sibirą. Vėliau grįžo. Šiuo metu gyvų liko maždaug 70 žmonių. Uosto statyba nugriovė jų kaimelį Krakolje, jų kapines užvertė statybos šiukšlėmis, o votų muziejus buvo sudegintas du kartus. Ust-Luga uostas ne tik statomas, jis jau veikia. Tik jame lankosi stebėtinai mažai laivų. Rusijos laivavedžiai ir užsienio kompanijos vieningai vengia Rusijos uostų, nes ten už kiekvieną operaciją su dokumentais reikia duoti kyšį.
Tų operacijų begalė, pažymas ir antspaudus tenka rankioti skirtinguose rajonuose. Jeigu važiuosite iš Peterburgo ar Vyborgo plentu į Suomiją, pamatysite į Piterį ir iš jo traukiančius sunkvežimius - nesibaigiančią sunkiasvorių virtinę. Tai prekės iš Suomijos Kotkos ar Hemino uostų. Nes visi laivai veržte veržiasi išsikrauti ten arba Estijoje, o krovinius siųsti į Rusiją sunkvežimiais. Išeina greičiau ir pigiau. Tokiu keistu būdu vyksta Rusijos prekyba su Europa, Amerika, Afrika. Net su Kinija. Ir ne tik Baltijoje. Murmansko žvejybos kompanijoms labiau apsimoka mėnesių mėnesius laikyti laivus ir įgulas ne Murmanske, o greta, Kirkinese - nes jis Norvegijoje. Ten jie savo laivus remontuoja, prisipildo kuro.
Atveža į Norvegiją naują įgulą, į Rusiją išveža senąją. Kas per keistenybės? Viskas paprasta. Traleriai atviroje jūroje žvejoja po pusmetį. Tenka sustoti užsienio uoste pasiremontuoti, pasipildyti maisto, kitų atsargų. Jeigu grįžtų į Rusiją, turėtų viską, net ir detales, panaudotas remontui, deklaruoti ir sumokėti importo mokestį. Nekalbant jau apie kyšius. Todėl nemažai Murmansko laivų niekada negrįžta į Rusijos uostus. Atrodo, kad Baltijos skruzdelytės bent tol, kol mokės gerai dirbti, nebūtinai turi pralaimėti Rusijos begemotui. O gal Rusija įsakys laivams naudotis savo uostais? Nepavyks.
Dauguma rusiškų laivų registruoti svetur. Gal sumažins biurokratizmą ir korupciją? Visi Kremliaus šeimininkai nuo Ivano Rūsčiojo laikų bandė tai daryti. Rusijoje išleidžiami geri įstatymai. Bet valdininkai išleidžia savus jų paaiškinimus ir savus potvarkius. Rusijos biurokratija visada sugebėdavo apsiginti. Būkime atlaidūs - žmonėms reikia iš ko nors gyventi.
Algimantas Čekuolis
