„Esu įsitikinęs, kad NATO karinių pasiruošimus neigiami padariniai turėtų kelti rimtą susirūpinimą visiems, nes jie blogina saugumo padėtį šalyse, kurių teritorijos naudojamos dislokuoti NATO pajėgoms ir ištekliams“, – sakoma naujienų agentūros „Interfax“ paskelbtose viceministro interviu ištraukose.
„Rusijos Federacijos karinė doktrina prie pagrindinių mūsų šaliai kylančių karinių grėsmių, be kita ko, priskiria NATO karinio potencialo didinimą, užsienio valstybių karinių kontingentų dislokavimą su Rusija besiribojančiose teritorijose, taip pat strateginių priešraketinės gynybos sistemų kūrimą ir dislokavimą“, – perspėjo jis.
„Būtent tokius žingsnius jau ne vienus metus atlieka Aljansas, vykdantis mūsų šalies „atgrasymo“ politiką. Europos kuriamas placdarmas, kuriame prireikus būtų galima dislokuoti puolamųjų pajėgų grupę. Prie mūsų sienų plečiama Aljanso karinio laivyno ir oro pajėgų veikla, modernizuojama esam ir kuriama nauja karinė infrastruktūra, tobulinama bloko štabų ir vadovavimo sistema, didinamas pratybų mastas ir intensyvumas“, – pridūrė V. Titovas.
Sprendimas atsiųsti į Baltijos šalis bei Lenkiją keturis NATO priešakinių pajėgų batalionus buvo priimtas pernai liepą per Aljanso viršūnių susitikimą Varšuvoje, reaguojant į Rusijos vaidmenį Ukrainos krizėje. Šie kariai turi padėti atgrasyti Rusiją nuo galimos intervencijos Maskvos anksčiau kontroliuotame regione.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas anksčiau taip pat kritikavo JAV priešraketinės gynybos (PRG) sistemų dislokavimą Europoje, esą pažeidžiančią Vašingtono ir Maskvos sutartį dėl vidutinio ir mažo nuotolio raketų.
„Pagal JAV ir NATO priešraketinės gynybos tolesnės plėtros planus, be Rumunijoje jau veikiančio objekto, 2018 metais ruošiamasi atidaryti analogišką PRG bazę Redzikovo kaime Lenkijoje“, – pažymėjo V. Titovas.
Visu pajėgumu 2018 metais pradėsiančios veikti dvi raketų gaudyklės – Lenkijos šiaurėje, Redzikove, bei Rumunijos pietuose, Deveselu kaime – yra dalis didesnio europinio NATO raketų skydo.
V.Putinas atmeta NATO paaiškinimus, kad PRG sistemos dislokuojamos Europoje, siekiant apsisaugoti nuo kai kurių neprognozuojamų valstybių, kaip Iranas arba Šiaurės Korėja, atakų grėsmės. Pasak Kremliaus, naujai diegiamos gynybos sistemos kelia pavojų Rusijos branduoliniam potencialui ir gali būti lengvai pertvarkytos į puolamąsias.
