Vienas iš pagrindinių ginčo objektų – kaip toli driekiasi Arkties žemyninis šleifas ir atitinkamai kiekvienos iš šalių išskirtinės ekonominės zonos. Agresyviausiai savo pretenzijas reiškia rusai ir kanadiečiai. Abi pusės dažniausiai remiasi vieni kitiems prieštaraujančiais moksliniais duomenimis. Kardų susikryžiavimo vieta – povandeninio Lomonosovo gūbrio ribos. Priklausomai nuo to, kurios šalies duomenis priims Jungtinės Tautos, arba Rusija, arba Kanada gaus didžiulį gabalą jūros dugno naudingųjų iškasenų paieškai.
Rusija itin sparčiai kelia savo karinių pajėgų kiekį Arktyje. Jau 2017-aisiais, „siekiant užtikrinti savo saugumą“, regione į seną tarybinę (šiuo metu renovuojamą) karinę bazę bus atgabenta naujų naikintuvų „MiG-31“ (rus. „Mikojan“, pagal NATO klasifikaciją – „Foxhound“, arba „Medžioklinis šuo“).
Tačiau „Foxhound“ naikintuvų, galinčių triskart viršyti garso greitį, dislokavimas – tai tik ledkalnio viršūnė. Rusija daug toliau pažengė siekdama užkariauti šiaurę. „Mes planuojame pasistatyti 13 lėktuvų aikštelių, žemė–oras poligoną, dešimt radarų ir taktinių stebėjimo postų“, – pasakojo Rusijos Nacionalinės gynybos vadybos centro vadas Michailas Mizincevas.
Taip pat Rusija pradėjo izoliuotame ir atskirtame regione dislokuoti branduolinį ginklą galintį pernešti strateginį bombonešį „Tu-95“. „Amūro regione dislokuoti strateginiai bombonešiai „Tu-95MS“ patrigubino savo skrydžių skaičių šiais metais“, – teigė pulkininkas A. Gordejevas.
Dar balandį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė, kad šalis sukurs Arkties karinių jūrų pajėgų tinklą, kurį sudarys tiek povandeniniai, tiek paviršiaus karo laivai. Rusijos antžeminė kariuomenė jau šiuo metu yra nuolatos laikoma pagrindiniuose taškuose. Rusija taip pat kuria naują laivyną, kurį sudarys balistinėmis raketomis ginkluoti ir smogiamieji povandeniniai laivai, specialiai pritaikyti veiklai po ledynais. Rusija taip pat pradėjo dešimčių paieškos ir gelbėjimo bazių atgaivinimą. Kaip mano analitikai, jos prisidės ne tik prie naujų prekybos srautų priežiūros, tačiau ir prie kariuomenės dislokavimo.
Rusija taip pat gaminasi naujus branduolinius ledlaužius, – didžiausius kada nors pastatytus, – kurie galėtų pralaužti beveik 3 metrų storio ledus. Trys iš šių gigantų, pavadintų „Arktis“, „Sibiras“ ir „Uralas“, Rusijos laivyną pasieks artimiausiais metais. Pirmasis, kaip numatoma, – 2017-aisiais, paskutinis iš jų – 2021-aisiais.
Robas Huebertas, Kalgario universiteto Arkties saugumo specialistas, atkreipė dėmesį į Rusijos interesų Arktyje dvilypumą. Visų pirma, tai susiję su branduoliniu potencialu: „Jeigu kalbama apie povandeninių laivų raketas, tai bazės Murmanske tiktų labiau (negu kitose vietose).“ Visų antra, „Rusija dabar Arktį laiko neįtikėtinai svarbia ekonominiu požiūriu. Arkčiai tenka 22 proc. Rusijos eksporto ir 14 proc. jos BVP“. Todėl Rusija „daro viską, kas įmanoma, siekdama vystyti šį regioną, tačiau jau pagal savo taisykles“.
Pasak Vašingtono strateginių ir tarptautinių tyrimų viceprezidentės Heather Conley, Rusijos vadovybė mano, kad, kai nutirps poliarinio rato viršūnė, atsivers prieiga prie energijos išteklių ir naudingųjų iškasenų. Ji tvirtino, kad pastarosiomis savaitėmis padidėjo Rusijos armijos aktyvumas Arktyje. „Dabar toks laikas, kad mus zonduoja ir bando tuo išvesti iš kantrybės“, – tokį Rusijos veiksmų įvertinimą pateikė ekspertė.
