Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

JAV išreiškė nerimą dėl rusų karinio dalyvavimo Arktyje augimo. Rusija į tai atsikerta teigdama, kad neleis „NATO šalims“ užvaldyti Arkties ir netgi prabilo apie „tradicines rusų žemes“. Už viso to, tikėtina, slypi ryškus ekonominis interesas – traukiantis dabartiniams Rusijos gamtos išteklių klodams yra ieškomos alternatyvos Arktyje.

JAV išreiškė nerimą dėl rusų karinio dalyvavimo Arktyje augimo. Rusija į tai atsikerta teigdama, kad neleis „NATO šalims“ užvaldyti Arkties ir netgi prabilo apie „tradicines rusų žemes“. Už viso to, tikėtina, slypi ryškus ekonominis interesas – traukiantis dabartiniams Rusijos gamtos išteklių klodams yra ieškomos alternatyvos Arktyje.

REKLAMA

„JAV ir Danija kartu nerimauja dėl galimo Rusijos karinio dalyvavimo Arktyje. Mes laikome itin svarbiu reikalu ginti jautrius esminius infrastruktūros objektus regione“, – teigiama šalies Valstybės departamento pranešime po Danijos vadovų ir JAV valstybės valstybės sekretoriaus Anthony Blinkeno susitikimo.

Taip pat buvo pasidžiaugta Danijos sprendimu skirti 245 mln. dolerių Šiaurės Atlanto ir Arkties gynybai.

JAV anksčiau ne sykį atkreipė dėmesį į Rusijos veiksmus Arktyje ir dėl šio regiono militarizacijos. Rusija į tai atsako kaltinimais NATO valstybėms dėl „lindimo kur nereikia“.

REKLAMA

Pagrindinis geopolitinės įtampos šaltinis kyla dėl to, kad net ir ta pati Arkties taryba nėra aiškiai sutarusi dėl konkrečių Arkties teritorinių ar politinių ateities klausimų. Ledynams šylant ir atsiveriant vis didesniems gamtos turtams auga ir konkurencinė kova dėl jų įsisavinimo.

Kremlius kaltina Vakarus ir skelbia Arktį „savo žemėmis“

Karinį aktyvumą Arktyje didinantis Kremlius tuo pačiu renkasi jau patikrintą taktiką kaltinti Vakarus karinės ir politinės įtampos kėlimu.

„Mes matome tokius karinės-politinės įtampos augimo požymius, NATO šalių, visų pirma ne Arkties valstybių, kontingento aktyvumo augimą. Mus tai kelia nerimą. Akivaizdu, mes esame priversti į tai atsižvelgti ir savo kariniame planavime Arkties kryptimi“, – „RIA Novosti“ cituojamas Rusijos URM specialusis pasiuntinys Arkties klausimais Nikolajus Korčunovas.

REKLAMA
REKLAMA

Neseniai Rusijos URM vadovas Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Rusija „iškels klausimą dėl Norvegijos bandymo įtraukti NATO į Arkties regioną“.

Jis taip pat pareiškė, kad „visiems seniai žinoma, kad tai mūsų teritorija, tai mūsų žemė“.

Gegužės 19-20 dienomis Reikjavike bus rengiamas Arkties tarybos susitikimas.

Arkties taryba buvo patvirtinta 1996-aisiais ir turėtų užtikrinti bendradarbiavimą tarp šalių dėl regiono plėtros ateities, ypač aplinkos saugojimo. Jos narės yra „Danija (įskaitant Grenlandiją ir Farerų salas), Islandija, Kanada, Norvegija, Rusija, JAV, Suomija ir Švedija.

Ekspertai: tai ekonominis klausimas

Senkant Rusijos naftos ir dujų resursams šalies vadovybė norės užsitikrinti dominavimą potencialiai itin svarbiuose Arkties ledynuose. 2018-aisiais, tuometinis JAV pakrančių apsaugos tarnybos vadas Paulas F. Zukunftas pažymėjo Rusijos karinę viršenybę regione.  

„Jeigu stebėti Arkties situaciją kaip šachmatų partiją, tai (rusai) paskelbė mums matą jau pačioje pradžioje,“ – niūrias prognozes pareiškė P. F. Zukunftas.

REKLAMA
REKLAMA

„Rusija augina savo pajėgas Arktyje ne tik todėl, kad siekia nuobodžių geopolitinių tikslų kovoje su Šaltojo karo laikų epochos priešininku, – tirpstantys Arkties ledynai atidengia neaprėpiamus iškasenų klodus,“ – rašoma „Foreign Policy“.

Tam pritarė ir  Atlanto tarybos Transatlantinio saugumo grupės direktorius Magnusas Nordenmanas: „Buvimas ten ir plėtra turi ekonominę prasmę. Tai kertinis regionas Rusijos ekonomikai, 20 proc. jos BVP priklauso nuo Arkties“.

Rusija stiprina karinį dalyvavimą Arktyje

Arkties oro uostas „Nagurskoje“ (Prano Juozapo Žemė) gali priimti bet kokio tipo lėktuvus, įskaitant strateginius bombonešius Tu-95MS, pareiškė Rusijos generolas Igoris Čurkinas.

„Patobulinus aerodromų tinklą Arktyje, žymiai padidėja Šiaurės laivyno aviacijos panaudojimo galimybės siekiant visų pirma kontroliuoti oro erdvę Šiaurės jūros kelio akvatorijoje ir leis užtikrinti šios teritorijos saugumą iš oro“, – pareiškė jis.

Jo pareiškimas nuskambėjo kaip tik po to, kai gegužės 10-ąją į uostą šiaurės Norvegijoje atplaukė JAV karinis povandeninis laivas USS New Mexico.

REKLAMA
REKLAMA

Gegužės 13-ąją Rusijos šiaurės laivyno vadas Aleksandras Moisejevas pareiškė, kad Oslas prisideda prie įtampos Arkties srityje didinimo. Jis pareiškė, kad JAV naudojasi Norvegija kaip placdarmu savo karinių pajėgų dislokavimui, žvalgybos operacijoms.

2019-ųjų gruodį Rusijos tolimosios aviacijos karinių oro pajėgų vadas Sergejus Kobylašas skelbė, kad Rusija vysto karinę infrastruktūrą Arktyje, įskaitant ir strateginių ar tolimųjų nuotolių bombonešių skrydžius galinčius priimti aerodromus. Tokį „patruliavimą“ Arktyje jis pavadino prioritetine užduotimi.

2020-ųjų gruodį Ramiojo vandenyno laivynui vadovaujantis admirolas Sergejus Avakiancas pranešė, kad Anadyre (miestas prie Beringo jūros Anadyro įlankos) buvo dislokuoti tolimojo nuotolio naikintuvai MiG-31.

Jau šiais metais Rusijos kariuomenė paskelbė ir apie MiG-31 dislokavimą Naujosios Žemės karinėje jūrų laivyno bazėje. Praėjusių metų pabaigoje ten pat buvo dislokuotos naujos oro gynybos sistemos S-400.

REKLAMA
REKLAMA

Ekspertai pažymi, kad per pastaruosius metus Rusija gerokai sustiprino savo karinį dalyvavimą regione.

Rusijos kariuomenė oficialiai giriasi, kad per pastaruosius kelerius metus Arktyje buvo rekonstruota beveik dvi dešimtys aerodromų.

2019-ųjų gruodį Rusijos generalinio štabo vadas Valerijus Gerasimovas pareiškė, kad Rusija yra prieš užsienio karinių laivų pasirodymą Šiaurės jūrų kelyje. Jis netgi įvardijo Šiaurės jūrų kelią „istoriškai susidėliojusia nacionaline transporto komunikacija“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų