Šiandieniniai tankai yra daug sudėtingesni ir brangesni, todėl jų pagaminama daug mažiau. Tačiau kare su Ukraina Rusija, kaip ir anksčiau Sovietų Sąjunga, prarado daugybę tankų.
Ukraina teigia sunaikinusi daugiau nei 3 250 šių mašinų. Atvirojo kodo žvalgybos tinklaraštis „Oryx“ skaičiuoja apie 1 700 sunaikintų Rusijos tankų. Ekspertų grupė „The International Institute for Strategic Studies“ praneša, kad buvo sunaikinta maždaug pusė Rusijos T-72 tankų, kurių prieš karą buvo apie 2 000 ir kurie sudarė didžiąją dalį šalies tankų parko.
Rusijos tankai nesugebėjo išplėšti pranašumo Ukrainoje, o jos pajėgoms bus sunku įvykdyti dar vieną didelį puolimą be pakankamos šarvuotos paramos. Paskutinėmis savaitėmis Ukraina užsitikrino kovinių tankų siuntas iš jos sąjungininkių Vakaruose. Manoma, kad šios kovos mašinos bus panaudotos pavasario atsakomajame puolime. Jeigu Rusija tikisi išlaikyti iškovotas teritorijas, jai reikės gerokai sustiprinti savo pajėgumus. Tik ar ji sugebės ir šįkart pakeisti prarastus tankus?
Praeito amžiaus penktajame dešimtmetyje sovietų gamyklos galėjo pagaminti daugiau nei 1 000 tankų per mėnesį. Traktorius ir traukinių variklius gaminusioms įmonėms buvo įsakyta vietoje jų gaminti tankus. Šiandien tai padaryti būtų daug sunkiau.
Modernių tankų elektronika, kurios reikia naktiniam matymui, ginklų nutaikymui ir daugybei kitų funkcijų, yra labai sudėtinga. Dėl to sulėtėjo jų gamyba, o ir kitos įmonės, gaminančios kitokius produktus, negali tiesiog pradėti gaminti tankų. Rusija teturi tik vieną tankų gamyklą – ketvirtajame praeito amžiaus dešimtmetyje pastatytą milžinišką „UralVagonZavod“ kompleksą.
Tačiau netinkamas finansinis valdymas ir didžiulės skolos sulėtino šios įmonės modernizaciją. Jos darbuotojai juokauja, kad tankus jie surinkinėja plikomis rankomis. Liberalus Rusijos laikraštis „Novaja Gazeta“ skelbia, kad gamykla per mėnesį pagamina vos 20 tankų. Vienas Vakarų pareigūnas „The Economist“ teigė, kad iš viso Rusijos ginkluotųjų pajėgų tankų paklausa dešimt kartų viršija gamybą.
Siekdama patenkinti paklausą Rusija padidino senų tankų, kurių saugyklose yra tūkstančiai, atnaujinimo tempus. Ukrainoje šiuolaikiniai Rusijos tankai, tokie kaip T-90, dabar yra naudojami kartu su daugybe T-72B3 modelio mašinų. Nors šie tankai buvo pagaminti prieš kelis dešimtmečius, jie buvo patobulinti naujais pabūklais, reaktyviniais šarvais (sumažinančiais smūgio prasiskverbimo į transporto priemonę tikimybę) ir skaitmeniniais komunikacijos įrenginiais.
Tačiau net ir su šiais pagerinimais, senesni tankai yra prastesni už naujus modelius ir yra mažai tikėtina, kad jie atlaikytų Ukrainos pajėgų smūgį. Tačiau jie vis tiek yra naudingi.
Remiantis Rusijos žiniasklaidos pranešimais, „UralVagonZavod“ per mėnesį atnaujina apie aštuonis tankus, o kitos trys šarvuotų transporto priemonių remonto gamyklos atnaujina apie 17. Per ateinančius kelis mėnesius savo veiklą turėtų pradėti dar dvi panašaus dydžio gamyklos.
Tai reiškia, kad nors Rusija per mėnesį gali pagaminti tik apie 20 naujų tankų, ji netrukus galės atnaujinti apie 90 ar daugiau mašinų per mėnesį.
Vis dėlto, remiantis „Oryx“ analize, tai pilnai nepakeistų 150 tankų, kuriuos ji praranda kiekvieną mėnesį. O gamybą gali apsunkinti detalių trūkumas. Ypač trūksta puslaidininkių – kompiuterių lustų, valdančių šiuolaikinius tankus.
Europos Komisija tvirtina, kad Rusija karinėje įrangoje naudoja importuotų indaplovių ir šaldytuvų lustus. Kai kuriuose atnaujintuose Rusijos tankuose yra daugybė skirtingų modelių dalių ir jiems trūksta aukštųjų technologijų įrangos, pavyzdžiui, vėjo greičio jutiklių, kurie leidžia tiksliai nusitaikyti.
Tačiau su tokiomis problemomis susiduria ne tik Rusija. Ukrainai ir jos sąjungininkėms taip pat trūksta galimybių pagreitinti tankų gamybą. Vienintelė Ukrainos tankų gamykla netoli Charkivo buvo sugriauta dar karo pradžioje.
Jungtinės Amerikos Valstijos, pažadėjusios Ukrainai atsiųsti 31 M1A2 „Abrams“ tanką, turi tik vieną gamyklą, kuri per mėnesį gali pagaminti 15 tankų. Gamyba kitose Vakarų šalyse taip pat yra lėta, todėl kyla grumtynės ieškant senų tankų, kuriuos būtų galima paaukoti. Tačiau apskritai puolančios pajėgos panaudoja daugiau tankų nei besiginanti kariuomenė, todėl tikėtina, kad, konfliktui tęsiantis, Rusijos tankų parko dydis ir kokybė nuolat mažės. Tik šį kartą šalies gamyklos gali ir nebeišgelbėti.
