Pas Aleksandrą Lukašenką atvykęs Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos vadas Sergejus Naryškinas pažėrė skambių frazių apie Vakarus. Jis pareiškė, kad Baltijos šalys ir Lenkija žvangina ginklais ir taip kelia krizę regione.
„Tai, žinoma, liūdna. Jie niekaip negali suprasti, kad būtent karinio aktyvumo stiprinimas prie Rusijos ir Baltarusijos sienų tapo vienu iš veiksnių ir priežasčių, sukėlusių Europos žemyne dabartinę didelę, aštrią ir labai pavojingą krizę“, – teigia S. Naryškinas.
S. Naryškinas sąmoningai ignoruoja faktą, kad tai Rusija nuolat puldinėja kaimynines valstybes. Ir kalba, kad didesnį pavojų kelia Lenkijos noras užminuoti savo pasienį ir prašymai amerikiečių pasidalinti branduoliniu ginklu.
„Jie turėtų suvokti, nors dar nesuvokia, kad Šiaurės Atlanto aljanso agresijos prieš sąjunginę valstybę atveju žala bus padaryta, aišku, visam NATO blokui, tačiau pirmiausia nukentės tokių idėjų skleidėjai, esantys tarp Lenkijos ir Baltijos šalių politinių sluoksnių“, – sako S. Naryškinas.
Po „Zapad 2021“ pratybų kariai nuo Ukrainos sienos nebepasitraukė
Į tokias kalbas sureagavo Lenkijos prezidentas Andžejus Duda. Anot jo, Naryškino žodžiai yra „klasikinės Rusijos dezinformacijos, būdingos sovietinei propagandos mokyklai“, pavyzdys. Ir priminė, kad NATO aljansas priešingai, nei Rusija, nepuola kitų valstybių. O pajėgų telkimas yra tik atsakas į Rusijos agresiją.
Tokios Kremliaus kalbos skamba derybų dėl karo Ukrainoje fone, o taip pat ir rugsėjį artėjant Rusijos karinėms „Zapad“ pratyboms. „Zapad“ – tai bendros Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos prie Lietuvos, Lenkijos ir kitų, rytinio NATO flango valstybių sienų. Jų metu treniruojamasi galimam karui su Vakarais.
O 2021 m. po tokių pratybų Kremlius paliko pajėgas Baltarusijoje ir prie Ukrainos. Vėliau jos ir puolė ukrainiečius.
Lietuvos, o ir sąjungininkų žvalgybos stebi, kas vyksta šalia mūsų sienų.
„Įtampa. Tiesiog pirmiausia tai įtampa mūsų viduje. Nes suprantame, „Zapad“ pratybos pritraukia didelius kiekius karinės technikos, ginkluotės, karių formuotes, tiesiog sukelia didelę vidinę įtampą, kurią turime suvaldyti“, – komentuoja Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Remigijus Bridikis.
Estai sulaikė šešėlinio rusų laivyno laivą
Tiek Lietuva, tiek ir mūsų kaimynai supranta, kad iš Kremliaus galima tikėtis bet ko, todėl ir reikia būti pasiruošus bet kam, ypač įvairioms provokacijoms ir hibridiniams išpuoliams. Štai švedai neseniai paskelbė, kad stebėti povandeninę infrastruktūrą Baltijos jūroje, deleguoja laivui su įgula, kuris iki šiol užsiiminėjo povandeninių laivų gelbėjimu.
Atidžiau į Baltijos jūrą žiūri ir estai. Jie praėjusią savaitę sulaikė į Rusiją plaukusį laivą, kuris priklauso šešėliniam rusų laivynui, padedančiam apeiti sankcijas. Tanklaivis plaukė iš Indijos į Rusiją, jis plaukioja be jokios vėliavos, o kapitonas – Kinijos pilietis.
„Priežastis, dėl kurios jį sulaikėme: buvo patikrinimas, kurio metu nustatyta 40 pažeidimų. Iš 40 tokių, kurie leidžia sulaikyti laivą, buvo 29. Kitaip tariant, tolimesnė jo kelionė nesaugi ir neatitinka tarptautinių taisyklių“, – komentuoja Estijos transporto valdybos jūrų tarnybos direktorius Kristjanas Truu.
Pats laivas vis dar sulaikytas netoli Talino – jį saugo Estijos karinių jūrų pajėgų laivas. Šešėlinis laivynas Kremliui padeda toliau sukti karo mašinos smagračius.
Ruošiasi ir Lietuva
Bet nesėdime rankas sudėję ir mes. Karių profesionalų ir karių savanorių šiuo metu Lietuvoje yra daugiau nei 20 tūkstančių, yra ir aktyvus bei parengtas rezervas. Kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras skaičiuoja, kad per kelias savaites, jeigu prireiktų, atremti priešą stotų apie 100 tūkstančių Lietuvos karių.
NATO turi keliasdešimt tūkstančių greitojo reagavimo pajėgų, jas aljanso pajėgų Europoje vadas gali naudoti ir be politikų palaiminimo. Bet anot prezidento patarėjo, sudėlioti visi planai ir algoritmai, jeigu mūsų regione prireiktų dar didesnių pajėgų.
„Artėjant pratyboms, kai bus matomas jų mastas, kai bus žinoma daugiau apie tai, ko jomis siekiama, kur bus koncentruotos pajėgos, atitinkamai mes galime kreiptis ir bent jau teoriniai planai yra paruošti“, – teigia prezidento patarėjas Marius Česnulevičius.
Tiesa, šiomis dienomis pasklido žinia, kad Donaldas Trumpas nori mažinti išlaidas ne tik įvairiuose departamentuose Amerikoje, bet ir įnašuose NATO aljansui. Bet čia turimos omenyje išlaidos, kurios skiriamos aljanso biurokratiniam aparatui išlaikyti – karinės išlaidos yra kiekvienos valstybės atskiras reikalas, o jas visos aljanso narės pastaruoju metu tik didina.
Daugiau apie tai sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
