Aiškėja, kad šią vasarą Europą užplūdusios karščių bangos, sukėlusios milžiniškus gaisrus Rusijoje, ir Pakistaną nusiaubusių liūčių priežastis veikiausiai yra ta pati – pasikeitusi atmosferos sraujymė.
Nors atrodo, kad tarp itin stiprių liūčių Pakistane, nuo kurių nukentėjo 6 milijonai žmonių, ir Rusijoje išplitusių miškų gaisrų nėra nieko bendra, Žemės atmosferą virš Šiaurės pusrutulio stebinčių mokslininkų teigimu, dėl to reikia kaltinti pasikeitusį atmosferos sraujymės (jet stream) – stipraus siauro oro srauto aukštutinėje troposferoje ir žemutinėje stratosferoje – režimą, praneša „New Scientist“.
Meteorologai teigia pastebėję, kad jos svyravimai praktiškai sustojo. Dėl to „nurimo“ orų sistemos, virš vakarinės Rusijos dalies ilgam pakibo milžiniškas anticiklonas, smarkiai šoktelėjo temperatūra, o Pakistane, vidurio Europoje ir kai kuriuose kituose Šiaurės pusrutulio regionuose iškrito neįprastai didelis kritulių kiekis.
Poliarinės Šiaurės pusrutulio atmosferos sraujymės, smarkiai įtakojančios Europos ar Azijos orus, greitis priklausomai nuo temperatūros gradiento siekia nuo 92 iki daugiau nei 398 kilometrų per valandą. Šios greitai judančios oro srovės sukasi aplink pasaulį iš vakarų į rytus, savo kelyje „svyruodamos“ į šiaurę ir pietus.
Pastarosiomis savaitėmis meteorologai pastebėjo, kad įprastas atmosferos sraujymės režimas pasikeitė. Jos bangos – galingos besisukančios vėjų srovės – paprastai slenka į rytus, paskui save traukdamos orų sistemas. Tačiau liepos viduryje sraujymės svyravimas į šiaurę ir pietus sustojo. Panašus reiškinys birželio pabaigoje buvo pastebėtas ir JAV, teigiama pranešime.
Dėl šios priežasties karštas ir drėgnas oras iš Afrikos, skverbdamasis gilyn į Europą, rytinėje jos dalyje sukėlė smarkias liūtis. Drėgmės atsikračiusios sausos oro masės, slinkdamos toliau į rytus, į vakarinę Rusijos dalį atnešė galingą karščių bangą. Tuo tarpu į Pakistano šiaurę iš Arkties atslinkusios šaltos žemo slėgio oro masės kalnuose sukėlė nepaprastai smarkias liūtis.
Pasak „New Scientist“, vadinamieji oro sraujymių „blokavimo“ atvejai stebimi ne tik virš Europos ir Azijos, bet ir Šiaurės Amerikos. Mokslininkai kol kas negali pasakyti, kas juos sukelia – ar atmosferos pokyčiai dėl didėjančios „šiltnamių dujų“ koncentracijos, ar kiti, galbūt dar nežinomi mechanizmai. Kai kurie specialistai juos sieja su Saulės aktyvumu: pavyzdžiui, britų astrofizikas Mike'as Lockwoodas teigia, kad žiemos metu poliarinės atmosferos sraujymės „blokavimo“ atvejų virš Europos gali padaugėti tada, kai Saulės aktyvumas būna žemas. Dėl šios priežasties ateina šaltos ir rūsčios žiemos.
Dabar jis teigia radęs įrodymų, kad žemas Saulės aktyvumas taip pat susijęs su atmosferos sraujymės „ blokavimu“ vasaros mėnesiais – tai esą patvirtina pastarųjų 350 metų istoriniai duomenys. M. Lockwoodo straipsnis su šio tyrimo rezultatais bus paskelbtas žurnale „Environmental Research Letters“, sakoma pranešime.
„Yra pakankamai duomenų manyti, kad atmosferos sraujymės režimo pasikeitimą įtakoja Saulė“, – tvirtina mokslininkas.
