Pirmą kartą JAV istorijoje į visas 50 valstijų siunčiama apie 1 tūkst. rinkimų stebėtojų, pranešė šalies Teisingumo departamentas, kuriuo remiasi BBC.

Pasak departamento, stebėtojai tikrins, ar laikomasi federalinių rinkimų įstatymų, siekiant užtikrinti „laisvus ir sąžiningus rinkimus“.

BBC pažymi, kad ankstesnės administracijos taip pat siuntė stebėtojus stebėti rinkimų, tačiau ne tokiu pat mastu. Per 2022 m. kadencijos vidurio rinkimus prezidento Joe Bideno Teisingumo departamentas stebėtojus siuntė į 24 JAV valstijas.

Kaip jau rašė ELTA, Jungtinėse Valstijose antradienį vyksta kadencijos vidurio rinkimai. Juose bus renkami visi 435 Atstovų Rūmų nariai ir 35 iš 100 Senato narių. Demokratai tikisi iš prezidento Donaldo Trumpo respublikonų perimti abejų Kongreso rūmų kontrolę.

JAV rytinėje pakrantėje antradienį duris atvėrė rinkimų apylinkės svarbiuose kadencijos vidurio rinkimuose, galinčiuose sujaukti Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) prezidentavimą.

Demokratai tikisi perimti Kongreso kontrolę ir smarkiai apriboti jo vykdomąsias galias.

Daugelis apklausų rodo, kad demokratai perims Atstovų Rūmų kontrolę ir turi šansų užsitikrinti daugumą Senate, visuomenėje tvyrant nepasitenkinimui itin nepopuliariu prezidentu, sparčiai augančiomis energijos kainomis bei užsitęsusiu konfliktu su Iranu.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą ragino rinkėjus įsivaizduoti, kad per šiuos rinkimus balsavimo biuleteniuose yra ir jo pavardė. Žinoma, taip nėra, tačiau yra pagrindo manyti, kad antradienį vyksiantys kadencijos vidurio rinkimai pirmiausia taps savotišku referendumu dėl jo veiklos per pastaruosius dvejus metus.

Istoriniai duomenys, apklausos ir išankstinio balsavimo rezultatai leidžia manyti, kad D. Trumpo Respublikonų partijos laukia sudėtingas rinkimų vakaras, nors rinkimų apygardų geografija ir naujausias jų ribų perbraižymas politiniais tikslais gali apriboti demokratų laimėjimus.

Demokratai siekia iškovoti daugumą Atstovų Rūmuose ir Senate. Tai apribotų D. Trumpo galias, nes iki šiol respublikonų kontroliuojamas Kongresas beveik nevaržė jo veiksmų. Taip pat bus renkami kelių svarbių valstijų gubernatoriai.

Daugiau kaip 50 mln. amerikiečių jau balsavo, tačiau antradienį prie balsadėžių ateis dar daugiau rinkėjų. Valdžios veiklą prižiūrinčios organizacijos nuogąstauja, kad D. Trumpas ir jo šalininkai rinkimų dieną gali kištis į balsavimo procesą. Ruošdamiesi blogiausiam scenarijui, demokratai ir nepartinės stebėsenos organizacijos paruošė dešimtis tūkstančių savanorių stebėti balsavimą rinkimų apylinkėse.

Naujienų agentūra AP išskiria kelis įdomiausius rinkimų aspektus.

Trumpas ragino įsivaizduoti, kad jis pats dalyvauja rinkimuose. Ką sako rinkėjai?

Respublikonų partijai atstovaujantis prezidentas mėgina paneigti istorinę tendenciją: beveik per visus šiuolaikinius kadencijos vidurio rinkimus Baltuosius rūmus kontroliuojanti partija prarasdavo vietų Kongrese, o kartais ir labai daug.

Demokratai neabejotinai tikisi, kad taip nutiks ir šiemet. Partija nusiteikusi optimistiškai, mat D. Trumpo populiarumo reitingai yra itin žemi, o karas su Iranu bei sparčiai augančios degalų ir kitų būtiniausių prekių kainos kelia nerimą rinkėjams.

D. Trumpas viliasi, kad gausiai balsuoti atėję pagrindiniai jo rėmėjai – baltieji darbininkų klasės rinkėjai, padėję jam laimėti 2016 ir 2024 m. prezidento rinkimus, – išgelbės jo sąjungininkus respublikonus. Tačiau artėjant rinkimų dienai matyti ženklų, kad demokratų rinkėjai turi daugiau motyvacijos balsuoti prieš jį ir jo partiją.

Netrukus paaiškės, ar D. Trumpas ir jo šalininkų koalicija vis dar pakankamai stiprūs, kad išvengtų skaudaus politinio pralaimėjimo. Ypač svarbu bus stebėti, ar nuo D. Trumpo nenusigręš prieš dvejus metus labiau jį palaikę lotynų amerikiečių kilmės, juodaodžiai ir jaunesni rinkėjai.

Atsakymas į šį klausimą turės didžiulę reikšmę tiek šiems kadencijos vidurio rinkimams, tiek kitam prezidento rinkimų ciklui.

Ar demokratai gali laimėti daugumą abiejuose Kongreso rūmuose?

Taip nutinka retai.

Nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos per tuos pačius kadencijos vidurio rinkimus Atstovų Rūmų ir Senato kontrolė iš vienos partijos kitai perėjo tik tris kartus – 1946, 1994 ir 2006 metais. Visais šiais atvejais rinkėjai troško permainų arba buvo plačiai nusivylę tuometiniu prezidentu.

Šiemet pastebimos abi šios tendencijos, ir demokratai mėgina tuo pasinaudoti.

Abiejų partijų strategai mano, kad demokratai turi galimybių iškovoti daugumą Atstovų Rūmuose, kuriuose dabartinės kadencijos pradžioje respublikonai turėjo 220 vietų ir galėjo džiaugtis nedidele persvara prieš 215 vietų turinčius demokratus.

Vis dėlto neaišku, kokio masto gali būti politinių jėgų persiskirstymas. Demokratai siekia pergalių daugiau kaip 60 apygardų, įskaitant daugelį tų, kuriose D. Trumpas laimėjo dviženkle procentinių punktų persvara. Tačiau dėl rinkimų apygardų ribų perbraižymo ir didelio politinio susiskaldymo tarp JAV didmiesčių bei kaimo vietovių konkurencingų rinkimų apygardų yra mažiau nei kai kuriais ankstesniais metais, kai keitėsi Atstovų Rūmų kontrolė. Pavyzdžiui, 2018 m. demokratai papildomai iškovojo 40 vietų.

Pirmųjų užuominų apie rinkimų baigtį gali suteikti Pensilvanijos 1-oji apygarda, kurioje respublikonas Brianas Fitzpatrickas siekia išsaugoti savo mandatą Filadelfijos priemiesčiuose; Floridos 22-oji ir 25-oji apygardos, kurių ribos šį pavasarį buvo perbraižytos ir kuriose tikėtasi respublikonų pergalių; Virdžinijos 2-oji apygarda, kurioje vėl varžosi respublikonė Jen Kiggans ir buvusi demokratų atstovė Elaine Luria; taip pat Virdžinijos 1-oji apygarda, kurioje demokratė vietos prokurorė Shannon Taylor meta iššūkį respublikonui Robui Wittmanui.

Tuo metu tebėra neaišku, kas laimės kovą dėl Senato kontrolės. Šiuo metu respublikonai jame užima 53 vietas, o demokratams priklauso 47 senatorių vietos. Kad iškovotų daugumai reikalingas keturias papildomas vietas, demokratai turi laimėti valstijose, kuriose prezidento rinkimus laimėjo D. Trumpas. Tarp jų taikinių – Ohajas, Ajova, Kanzasas, Teksasas ir Aliaska.

Pirmieji rezultatai rytinėje pakrantėje gali suteikti svarbių užuominų. Prognozuojama, kad demokratas Roy Cooperis gali laimėti atsilaisvinusią Senato vietą Šiaurės Karolinoje, kurią iki šiol kontroliavo respublikonai, o demokratų senatorius Jonas Ossoffas turėtų būti perrinktas Džordžijoje. Jei vienas ar abu šie lūkesčiai nepasitvirtintų arba persvara būtų itin maža, tai galėtų reikšti geresnius, nei tikėtasi, respublikonų rezultatus kitose valstijose.

Ar Trumpas kišis į rinkimus?

Toks klausimas JAV politikoje paprastai nekeliamas.

Pasaulis stebi, ar prezidentas pasinaudos didžiuliais federalinės valdžios ištekliais siekdamas kištis į rinkimus. Atsižvelgiant į pastarojo meto jo retoriką, teisinius veiksmus ir ilgus metus skleistus nepagrįstus teiginius apie masinį rinkimų klastojimą po pralaimėtų rinkimų, yra pagrindo šią grėsmę vertinti rimtai.

Pastarosiomis dienomis D. Trumpo administracija užsiminė apie galimą federalinės valdžios įsikišimą Aliaskoje, teisėjui atmetus Teisingumo departamento ieškinį, kuriuo siekta užkirsti kelią Senato rinkimų rezultatų patvirtinimui, jei pralaimėtų respublikonų senatorius Danas Sullivanas. D. Trumpas šią situaciją pavadino „aukščiausio lygio rinkimų klastojimu“. Administracija taip pat nesėkmingai mėgino uždrausti Kalifornijai suskaičiuoti 20 tūkst. asmenų, kuriuos federalinė valdžia laiko „tikriausiai“ neturinčiais JAV pilietybės, balsų.

D. Trumpo vadovaujamas Teisingumo departamentas siunčia apie 1 tūkst. savo darbuotojų stebėti balsavimo ir užtikrinti, kad būtų laikomasi federalinių įstatymų. Tačiau rinkimų stebėtojai labiau nuogąstauja, kad D. Trumpas į dideles demokratų rinkėjų apylinkes gali pasiųsti federalinius imigracijos pareigūnus arba Nacionalinę gvardiją, kad įbaugintų rinkėjus.

D. Trumpo administracija teigia šiuo metu tokių planų neturinti.

Vis dėlto šią savaitę rinkimų apsaugos veikloje dalyvaus šimtai demokratų organizacijų ir valdžios veiklą prižiūrinčių grupių.

Kokia Demokratų partija išryškės po rinkimų?

Nors 2026 m. D. Trumpo populiarumas smarkiai smuko, Demokratų partijos įvaizdis taip pat nėra itin geras. Todėl pagrindinės partijos stovyklos – progresyvusis kairysis sparnas ir nuosaikesnis liberalusis partijos elitas – atidžiai analizuos rinkimų rezultatus, siekdamos įgyti pranašumą vidinėje kovoje dėl partijos krypties.

Vienas žinomiausių progresyviojo sparno atstovų yra Mičigane į Senatą kandidatuojantis demokratas Abdulas El-Sayedas. Jo pergalė prieš respublikoną Mike'ą Rogersą, išsaugant Senato vietą demokratų rankose, būtų svarbus šio judėjimo laimėjimas. Viena yra Niujorko gyventojams meru išrinkti demokratinį socialistą Zohraną Mamdani, visai kas kita – tokiam atvirai progresyviam politikui kaip A. El-Sayedas laimėti nuolat svyruojančioje Mičigano valstijoje, kuri du kartus padėjo D. Trumpui laimėti prezidento rinkimus.

Kita vertus, jei progresyviojo sparno kandidatai patirtų nesėkmę, jo įtaka partijoje galėtų susilpnėti. Pralaimėjimai Senato rinkimuose Mičigane ir Minesotoje, kur vicegubernatorė Peggy Flanagan dėl atsilaisvinusios demokratų turėtos vietos varžosi su respublikone Michele Tafoya, galėtų užkirsti demokratams kelią perimti Senato kontrolę ir sukelti rimtų tarpusavio kaltinimų.

Dar viena galimybė – įvairių ideologinių pažiūrų demokratai galėtų iškovoti pergales Senato, Atstovų Rūmų ir gubernatorių rinkimuose, sulaukę miestų, priemiesčių ir kaimo vietovių rinkėjų paramos. Toks scenarijus menkai padėtų išspręsti diskusiją dėl partijos tapatybės ir beveik neabejotinai lemtų atvirą bei audringą kovą dėl kandidato į prezidentus nominacijos.

Kokį poveikį turės Trumpo skatintas rinkimų apygardų ribų perbraižymas?

Praėjusiais metais D. Trumpas sukėlė politinę audrą Teksase, paragindamas daugiausia gyventojų turinčią respublikonų valdomą valstiją perbraižyti Kongreso rinkimų apygardų ribas. Kalifornijos gubernatorius Gavinas Newsomas į tai atsakė įtikindamas savo valstijos rinkėjus imtis analogiškų veiksmų. Jų pavyzdžiu pasekė ir demokratų, ir respublikonų valdomos valstijos. Tuo metu JAV Aukščiausiasis Teismas gerokai susilpnino dalį Balsavimo teisių įstatymo nuostatų, todėl kelios pietinės valstijos galėjo perbraižyti apygardas, kuriose juodaodžiai sudarė gyventojų daugumą.

Teoriškai šie pokyčiai respublikonams turėtų suteikti devynių papildomų mandatų pranašumą. Tačiau perbraižant apygardų ribas konservatyvūs rinkėjai buvo paskirstyti po didesnį apygardų skaičių. Ypač Floridoje ir Teksase respublikonų planas grindžiamas prielaida, kad juos vėl parems lotynų amerikiečių kilmės ir kiti ne baltieji rinkėjai, 2024 m. balsavę už D. Trumpą. Tačiau taip gali ir nenutikti.

Antradienio rezultatai parodys, ar rinkimų apygardų ribų perbraižymas respublikonams suteikė aiškų pranašumą. Kita vertus, jie gali priminti, kad nenumatytų pasekmių dėsnis galioja ir politikoje.

Ar tarp JAV gubernatorių padaugės įvairesnės kilmės atstovų?

Per 250 metų JAV valstijoms vadovavo daugiau kaip 2 tūkst. gubernatorių, beveik visi jie buvo baltieji vyrai. Šiuo metu šalyje yra tik vienas juodaodis gubernatorius – Merilando valstijai vadovaujantis Wesas Moore'as. Gubernatoriaus pareigų dar nėra ėjusi nė viena juodaodė ar Amerikos čiabuvių kilmės moteris. Teksasas, kuriame gyvena daugiausia lotynų amerikiečių kilmės žmonių iš visų JAV valstijų, niekada neturėjo tokios kilmės gubernatoriaus.

Tačiau perrinkimo siekiantis W. Moore'as gali sulaukti nemažai istorinius precedentus sukursiančių kolegų. Didžiosios partijos gubernatorių rinkimuose iškėlė dar septynis juodaodžius kandidatus – tiek respublikonus, tiek demokratus, vyrus ir moteris. Kiekvienas jų pergalės atveju taptų pirmuoju juodaodžiu savo valstijos gubernatoriumi.

Demokratė Keisha Lance Bottoms Džordžijoje ir respublikonė Lisa Demuth Minesotoje siekia tapti pirmosiomis juodaodėmis savo valstijų gubernatorėmis. Johnas Jamesas Mičigane ir Byronas Donaldsas Floridoje siekia tapti pirmaisiais juodaodžiais respublikonais vyrais, išrinktais šių valstijų gubernatoriais.

Gina Hinojosa pergalės atveju taptų pirmąja lotynų amerikiečių kilmės moterimi Teksaso gubernatoriaus poste. O buvusi JAV vidaus reikalų sekretorė Deb Haaland Naujojoje Meksikoje galėtų tapti pirmąja Amerikos čiabuvių kilmės moterimi, išrinkta į JAV valstijos gubernatoriaus postą.

JAV Aukščiausiasis Teismas pirmadienį atmetė prezidento Donaldo Trumpo administracijos skubų prašymą įpareigoti Kaliforniją atskirti daugiau kaip 20 tūkst. žmonių paštu atiduotų balsų, nes šie asmenys esą gali būti ne JAV piliečiai.

Likus dienai iki JAV kadencijos vidurio rinkimų, Aukščiausiasis Teismas atmetė prašymą nepasirašyta vieno sakinio nutartimi, kaip dažnai daroma skubiais atvejais. Teismas savo sprendimo motyvų nepateikė.

Federalinė vyriausybė kaltino Kaliforniją, kad jos rinkėjų sąrašuose yra 190 tūkst. neteisėtai įregistruotų rinkėjų. Neseniai ji sumažino šį skaičių iki 20 tūkst. ir, jau prasidėjus išankstiniam balsavimui, skubiai kreipėsi į teismą, siekdama uždrausti valstijai išsiųsti šiems asmenims balsavimo biuletenius.

Aukščiausiasis Teismas sprendimą priėmė po to, kai žemesnės instancijos teismai praėjusią savaitę – ir dar kartą pirmadienį – atmetė Teisingumo departamento (DOJ) reikalavimą. Vienas teisėjas šiuos veiksmus pavadino įžūliu kišimusi į rinkimus prieš pat balsavimą.

JAV generalinis solisitorius (vyriausybės atstovas Aukščiausiajame Teisme – red. past.) D. Johnas Saueris teismui pateiktame skubiame prašyme teigė, kad „kai Kalifornija sumaišys ginčijamus balsavimo biuletenius su teisėtais, nebebus jokios galimybės jų atskirti“.

Byla dėl balsavimo biuletenių Kalifornijoje, regis, buvo dar vienas administracijos mėginimas pasėti abejonių dėl antradienio rinkimų rezultatų. Per šiuos rinkimus D. Trumpo Respublikonų partijai gresia prarasti Kongreso kontrolę.

D. Trumpas, kuris niekada nepripažino savo pralaimėjimo demokratui Joe Bidenui 2020 m. prezidento rinkimuose, jau kelis mėnesius tvirtina, kad kadencijos vidurio rinkimuose bus sukčiaujama.

JAV apygardos teismo teisėjas Davidas Carteris praėjusią savaitę atsisakė nurodyti konfiskuoti balsavimo biuletenius ir priėmė demokratų vadovaujamos Kalifornijos vyriausybei palankų sprendimą.

„Teisingumo departamento veiksmai atskleidžia sistemingą ir nuolatinį federalinių pareigūnų bandymą daryti įtaką rinkimams“, – teigė D. Carteris.

Kitas apygardos teismo teisėjas Jamesas Boasbergas pirmadienį taip pat priėmė D. Trumpo administracijai nepalankų sprendimą, pareikšdamas, kad tariamai JAV pilietybės neturinčių asmenų sąrašai yra „netikslūs“.

Sullivanas prieš Sullivaną

Panašus ginčas kaip Kalifornijoje kilo ir kaimyninėje Nevados valstijoje. Administracija iš pradžių teigė nustačiusi 16 tūkst. rinkėjų, neturinčių JAV pilietybės, tačiau atlikus patikrinimus šis skaičius sumažėjo iki 185, o vėliau – iki nulio.

Tyrimai ne kartą parodė, kad nors rinkėjų sukčiavimo atvejų pasitaiko, jie yra itin reti ir neturi įtakos rinkimų rezultatams.

Kitoje didelio dėmesio sulaukusioje su rinkimais susijusioje byloje federalinis teisėjas Aliaskoje savaitgalį atmetė D. Trumpo administracijos prašymą sustabdyti JAV Senato rinkimų rezultatų patvirtinimą šioje valstijoje, jei juose laimėtų Demokratų partijos kandidatė.

Teisingumo departamentas prašė teismo uždrausti patvirtinti rinkimų rezultatus, jei antradienį pralaimėtų dabartinis senatorius respublikonas Danas Sullivanas, nes rinkimuose dalyvaujantis kitas kandidatas tokiu pačiu vardu ir pavarde galėjo atimti iš jo dalį balsų.

Demokratų partijos kandidatė į JAV Senatą Aliaskoje Mary Peltola neigė įkalbėjusi antrąjį D. Sullivaną dalyvauti rinkimuose, tačiau laikraštis „The New York Times“ pranešė, kad prie to prisidėjo jos rinkimų kampanijos darbuotojai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas panikuoja, nes nujaučia galimus JAV Kongreso sudėties pokyčius, ir kartu su JAV prezidentu Donaldu Trumpu mėgina priversti Ukrainą padaryti jai nepalankių nuolaidų dar prieš sausį prasidedant naujai išrinkto Kongreso sesijai, mano Demokratų partijai atstovaujantis Kongreso narys George'as Whitesidesas.

Apie tai jis pirmadienį rašė leidinyje „The Hill“ paskelbtoje nuomonės skiltyje, praneša „Ukrinform“.

Pasak kongresmeno, D. Trumpas ir V. Putinas supranta, kad lapkričio 3 d. vyksiančių kadencijos vidurio rinkimų rezultatai gali atimti iš Baltųjų rūmų dabartinę įtaką politikai Ukrainos atžvilgiu. Prognozuojama, kad demokratai susigrąžins bent jau Atstovų Rūmų kontrolę.

„Žinodami, kad jų politinės įtakos laikas baigiasi, Trumpas ir Putinas skuba primesti Ukrainai blogą susitarimą dar iki tada, kai sausį darbą pradės naujai išrinktas Ukrainą remiantis Kongresas, galintis juos sustabdyti“, – mano G. Whitesidesas.

Padidėjusį spaudimą Kyjivui jis sieja su Maskvos siekiu apsaugoti savo energetikos infrastruktūrą nuo Ukrainos ilgojo nuotolio smūgių.

Kongresmenas priminė, kad spalio 9 d. D. Trumpas susitarė su V. Putinu dėl sankcijomis uždrausto rusiško dyzelino grąžinimo į JAV ir pasaulio rinkas, kartu reikalaudamas, kad Ukraina nutrauktų dronų atakas prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas.

Jo nuomone, tai rodo Ukrainos kampanijos prieš Rusijos naftos perdirbimo pramonę veiksmingumą ir jos sukeltas problemas Kremliui.

„Putinas nepajėgia savo oro gynybos sistemomis sustabdyti dronų, kurie, kaip paaiškėjo, gali pasiekti net Maskvą. Todėl jis pasitelkė Amerikos prezidentą kaip skydą Rusijos energetikos sektoriui apsaugoti, o šis vienasmeniškai suteikė Kremliui naują pajamų šaltinį vykstant karui“, – sakė kongresmenas.

Pasak G. Whitesideso, JAV administracija nuo grasinimų perėjo prie konkrečių veiksmų – nebeteikė Ukrainai perspėjimų apie Rusijos balistines raketas, taip pat paprašė Pentagono įvesti karinio palydovinio ryšio sistemos „Starshield“ terminalų ryšio spartos apribojimus.

Kongresmenas taip pat įžvelgia dar vieną spaudimo priemonę – mėginimus priversti Europos šalis perduoti Vašingtono kontrolei milijardus dolerių įšaldyto Rusijos turto, esą siekiant atgaivinti taikos derybas.

Jo manymu, demokratų pergalė Atstovų Rūmų rinkimuose, o juo labiau abejų Kongreso rūmų kontrolės perėmimas, galėtų pakeisti padėtį. Naujasis Kongresas galėtų įstatymu įtvirtinti dalijimąsi žvalgybos informacija su Ukraina, užtikrinti nuolatinę prieigą prie „Starshield“, patvirtinti daugiametę karinę pagalbą ir išlaikyti įšaldytą Rusijos valstybės turtą.

Kongresmenas taip pat priminė, kad abiejų partijų senatorių grupė, kuriai priklauso respublikonai Mitchas McConnellas ir Johnas Cornynas, jau ragina D. Trumpą atšaukti susitarimą dėl rusiško dyzelino.

Kremliaus skubėjimą G. Whitesidesas sieja su Rusijos ekonominėmis problemomis, įskaitant aukštas palūkanų normas ir didelį darbo jėgos trūkumą. Jo nuomone, V. Putinas nori susilpninti Ukrainą, kol JAV rinkimų rezultatai neapribojo D. Trumpo galimybių daryti įtaką padėčiai.

Tačiau „ukrainiečiai neketina aukoti savo išlikimo tam, kad išgelbėtų Trumpą ir Putiną nuo jų politinių kalendorių diktuojamų terminų“, – pabrėžė kongresmenas.

Jis paragino Kyjivą ir jo sąjungininkus Europoje išlikti tvirtus iki metų pabaigos, toliau priešintis Rusijos agresijai ir neleisti atblokuoti įšaldyto Rusijos turto.

JAV kadencijos vidurio rinkimai vyks antradienį, lapkričio 3 d. Amerikiečiai išrinks visus 435 Atstovų Rūmų narius ir 35 senatorius, taip pat kelių valstijų gubernatorius.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, JAV rengiamasi galimam tyrimui dėl prezidento D. Trumpo susitarimų su V. Putinu, susijusių su rusiško dyzelino prekybos operacijomis.

Respublikonams ir demokratams rinkimų išvakarėse rinkėjams dėstant paskutinius savo argumentus, JAV prezidentas Donaldas Trumpas nusprendė atsisakyti rinkiminės kampanijos ir sutelkė dėmesį į Linkolno memorialo Atspindžių baseino renovaciją, atkreipdamas dėmesį į brangius ir problemiškus atnaujinimo darbus vietoje, esančioje toli nuo daugumos žmonių, kuriuos jo partija nori įtikinti.

Tai buvo neįprasta baigiamoji kalba respublikonams, norintiems išlaikyti kontrolę Kongrese. Tačiau ji atitinka prezidento elgesį, nes savo antrojoje kadencijoje jis skyrė nemažai laiko, dėmesio ir pinigų Vašingtono aplinkos gražinimui.

D. Trumpas, dėvintis baltą kepurę su užrašu „USA“, netgi tarsi prisipažino, kad didžiąją dalį laiko skyrė sostinės gražinimui.

„Turime daug puikių planų Vašingtonui, ir galėčiau kalbėti apie visą šalį, bet tam jums neužteks laiko“, – sakė D. Trumpas.

Užuot sutelkęs dėmesį į klausimus, dėl kurių, jų pačių teigimu, nerimauja rinkėjai, D. Trumpas didžiąją dalį savo kalbos skyrė Vašingtono atnaujinimui ir baseinui, paskelbdamas jo oficialų atidarymą, juokaudamas, kad norėjo jį pavadinti savo vardu, ir kartodamas savo melagingus teiginius, kad jo užsakyti remonto darbai buvo sugadinti.

Pirmadienį baigęs kalbą, skambant triumfuojančiai muzikai D. Trumpas tylomis pastovėjo laikydamas plakatą su anksčiau dumbliais pasidengusio baseino nuotrauka. Tai buvo paskutinis viešas jo pasirodymas prieš rinkimus.

Savo ruožtu demokratai paskutinę parą iki rinkimų dienos praleido agituodami tose vietovėse, kuriose ilgą laiką dominavo respublikonai, tuo pačiu stengdamiesi sušvelninti chaotiško partijos vidaus skilimo Mičigane padarinius. Demokratų kandidatas į Senatą Abdulas El-Sayedas atmetė nuogąstavimus, kad jo perspektyvos gali pablogėti po to, kai jo buvusi varžovė pirminiuose rinkimuose pareiškė paramą jo varžovui respublikonui Mike’ui Rogersui.

Be to, kad pirmadienio popietę sakė kalbą, D. Trumpas taip pat turėtų dalyvauti devyniuose respublikonų telemitinguose, kuriuose trumpais pasisakymais vaizdo skambučiu jis prašys rinkėjų paramos.

Tuo metu viceprezidentas J. D. Vance‘as yra išvykęs į rinkiminę kelionę, kurios metu lankosi įprastesnėse vietose Niujorke ir Ohajuje, kur respublikonai kovoja dėl vietų Atstovų rūmuose ir Senate.

Trumpas reklamuoja renovaciją, o rinkėjai nerimauja dėl ekonomikos

Atspindžių baseinas – ilgas, siauras baseinas Linkolno memorialo papėdėje – yra viena iš žinomiausių Vašingtono vietų. 1963 m. Martinas Liuteris Kingas jaunesnysis nuo memorialo laiptų pasakė savo garsiąją kalbą „Aš turiu svajonę“.

Tačiau šią vasarą jis patraukė D. Trumpo dėmesį – prezidentas dažnai kalbėjo apie savo planus šiam negiliam baseinui socialiniuose tinkluose, Baltuosiuose rūmuose ir kitur. Jis Ovaliajame kabinete iškabino šio projekto plakatus ir netgi paprašė, kad kortežas jį nuvežtų prie naujai iškloto baseino, kol jis dar nepripildytas vandeniu.

Netrukus baseinas pasidengė žydinčiais dumbliais, o jo „Amerikos vėliavos mėlynumo“ danga pradėjo lupinėtis ir plūduriuoti gabalais. Teisingumo departamentas apkaltino buvusį olimpietį Davidą Hearną tyčiniu Atspindžių baseino sugadinimu, tačiau šią vasarą nutraukė bylą, nusprendęs, kad jis nekaltas.

Vis dėlto, prezidentas toliau kartoja melagingus teiginius, kad dėl naujos mėlynos dangos lupimosi kaltas vandalizmas, o ne nekokybiškas darbas.

Ant pakylos, iš kurios jis kalbėjo pirmadienį, kabėjo užrašai „Atstatome mūsų Kapitolijų“ ir „Atspindžių baseinas“. Ant stendo pritvirtintame plakate buvo pavaizduotas Atspindžių baseinas su užrašu „Sugrįžo gražesnis nei bet kada!“.

D. Trumpas ilgai kalbėjo apie konkrečią mėlyną spalvą, kurią pasirinko baseino dugnui nudažyti, apie žolės rūšis ir kolonų tipus, kuriuos pasirinko remontui visame Vašingtone, ir parodė keletą padidintų surūdijusių vamzdžių nuotraukų, nufotografuotų atliekant renovaciją.

Tada jis ėmė kartoti kai kurias savo vidurio kadencijos rinkimų kampanijos frazes, gindamas savo veiklos rezultatus ir kritikuodamas Demokratų partijos kandidatus, kol galiausiai vėl grįžo prie baseino.

Prezidento žinutė vidurio kadencijos rinkimų kampanijos pabaigoje taip pat buvo nutolusi nuo rinkėjų susirūpinimo dėl aukštų pragyvenimo išlaidų. Jis pavadino prieinamumą „apgaule“, o toli nuo šalies sostinės esančioms auditorijoms gyrėsi Atspindžių baseino ir Baltųjų rūmų renovacija, taip pat nuolat gyrė respublikonų kandidatų fizinę formą.

J. D. Vance‘as laikėsi artimesnės partijai pozicijos, pirmadienį agituodamas Rome, Niujorke. Agituodamas už respublikonų kandidatus į Atstovų rūmus Kailee Buller ir Anthony Constantino, jis gyrė D. Trumpo veiksmus, kuriais siekiama panaikinti mokesčius arbatpinigiams ir viršvalandžius, taip pat užtikrinti sienos saugumą, tuo pačiu vadindamas demokratus „bepročiais“, kurie niekina amerikiečių rinkėjus.

Demokratai bando perimti respublikonams palankias vietas, tuo pačiu kovodami su vidiniais nesutarimais

Demokratų kandidatai stengėsi pasinaudoti plačiai paplitusiu nepasitenkinimu dėl aukštų kainų, D. Trumpo karo su Iranu pasekmėmis ir istorinėmis tendencijomis, kurios paprastai palankios opozicijai vidurio kadencijos rinkimuose.

Tokiuose regionuose kaip Ajova, kur rinkėjai jau du dešimtmečius nėra išrinkę gubernatoriaus demokrato, demokratas Robas Sandas prašė nuo durų iki durų vaikščiojančių agitatorių padėti nutraukti šį laikotarpį.

„Tai yra tas momentas“, – sakė R. Sandas, kuris varžosi su respublikonu Zachu Lahnu. 

„Turime 30 ar kiek ten valandų, kad pakeistume Ajovos valstijos kryptį.“

Jis pasirodė kartu su Kentukio gubernatoriumi Andy‘u Beshearu, laikomu galimu 2028 m. prezidento rinkimų kandidatu, kuris savo paties rinkimų kampanijas pateikė kaip įrodymą, kad demokratas gali nugalėti D. Trumpo remiamus kandidatus tokiose valstijose, kaip jo paties ir Ajova.

Mičigane demokratai susiduria su dramatiško skilimo pasekmėmis

Demokratai Mičigane – valstijoje, kuri yra raktas į jų pastangas atgauti kontrolę Senate, – bandė išlaikyti koalicijos vienybę po sekmadienio šoko, kai demokratų atstovė Haley Stevens paskelbė, kad rems respublikonų kandidatą, o ne savo partijos kandidatą, ir kartu su Mike'u Rogersu pasirodė bažnyčios pamaldose.

H. Stevens, pirminiuose rinkimuose pralaimėjusi Abdului El-Sayedui, yra tvirta Izraelio rėmėja, o A. El-Sayedas – aršus šios JAV sąjungininkės kritikas. Jis taip pat buvo kritikuojamas dėl ankstesnių pastabų apie išpuolį prieš Mičigano sinagogą ir dėl pasirodymų kartu su kontraversiškai vertinamu „streameriu“ Hasanu Pikeru.

A. El-Sayedas, kuris pirmadienį vedė rinkiminę kampaniją kartu su kolege iš Mičigano demokratų partijos Debbie Dingell ir Masačusetso demokratų partijos senatore Elizabeth Warren, rėmėjams, susirūpinusiems, kad H. Stevens parama gali jam pakenkti, sakė: „Jei nerimaujame, kaip viskas klostysis toliau, eikime balsuoti.“