Praėjusį savaitgalį per visą Rusiją – nuo Vladivostoko iki Kaliningrado – nuvilnijo protesto mitingų banga „Pykčio diena“. Tūkstančiai žmonių reiškė savo nepasitenkinimą šalies valdžia, vykdančia žmonių ekonominio ir socialinio skurdinimo politiką. Tarp reikalavimų vienur kitur pasirodydavo plakatų, raginančių premjerą Vladimirą Putiną atsistatydinti.
Vis dėlto, kaip praneša Vakarų žiniasklaida, palyginti su sausio pabaigos protestais, šįkart į mitingus rinkosi dešimtis kartų mažiau žmonių, negu ketino sukviesti opozicija. „The New York Times“ pranešimą apie šiuos neramumus taip ir pavadino: „Protestai prieš Putiną patyrė nesėkmę.“
Vladivostoke „Pykčio diena“ buvo bene politiškai brandžiausia. Kremliaus kritikai pareiškė, kad pavargo nuo dabartinių šalies valdymo metodų. Rusijos komunistų partijos Vladivostoko komiteto vadovas Vladimiras Bespalovas radijui „Amerikos balsas“ sakė: „Mes protestuojame prieš valdžios monopoliją, kurią turi valdančioji partija „Vieningoji Rusija“, prieš V. Putino antiliaudinę politiką, kuri neskiria pakankamai dėmesio Tolimųjų Rytų gyventojams.“ Nepasitenkinimo priežastis – finansinė regiono padėtis. Pakėlus dujų ir elektros energijos kainas, žmonės negali pragyventi. Jie reikalauja padidinti pensijas ir sumažinti muitus naudotiems automobiliams. „Iš šio verslo – automobilių pardavimo ir „švytuoklinės“ prekybos – pragyveno didelė dalis žmonių, dabar juos visus prispaudė, o naujų galimybių nedavė“, – sakė kitas mitingo organizatorius Romanas Guliajevas. Opozicija paskelbė sąrašą reikalavimų, tarp jų – V. Putino atsistatydinimas ir tiesioginių gubernatorių rinkimų grąžinimas (gubernatorių skyrimo tvarką V. Putinas įvedė 2004 m.).
Irkutske žmonės išėjo į gatves reikalaudami neatidaryti vėl numatyto paleisti celiuliozės popieriaus fabriko prie Baikalo. Ekologų nuomone, jo gamybos atliekos užterš ežerą ir pažeis ekologinę sistemą.
Mitingai taip pat įvyko Maskvoje, Sankt Peterburge, Omske, Kazanėje, Kaliningrade. Šiame Rusijos anklave, kaip rašo „The New York Times“, tikėtasi pakartoti sausio 31-osios sėkmę, į miesto gatves tuomet išėjo apie 10 tūkstančių protestuotojų. Ir tada, ir dabar jie priešinosi mokesčių didinimui, kainų už elektros energiją augimui.
Iš tikrųjų devynerius metus Kaliningrade buvo palyginti ramu. Pernai gruodžio 12-ąją čia įvyko toks pat mitingas kaip ir šių metų sausio 31-ąją: į gatves išėjo automobilininkai, nes tarp Lietuvos ir Lenkijos įsispraudusi sritis daugiausia gyvena iš Vakarų gabenamų, perparduodamų, remontuojamų transporto priemonių verslo. Reikalavimai valdžiai darkart nekelti mokesčių už registruojamus automobilius jokių rezultatų nedavė. Tuomet opozicija (proteste vieningai dalyvavo visos partijos, išskyrus valdančiąją) juos išplėtė, ir tik tada Kremlius sukluso: vakariniame, viename turtingiausių ir stabiliausių federalinių subjektų darosi karšta...
Žinoma, šie protestai pirmiausia yra socialinio pobūdžio. Srities Dūmos deputatas Solomonas Ginzburgas pareiškė, kad nesprendžiamos socialinės problemos žmones išvedė iš kantrybės ir tapo platesnių neramumų katalizatoriumi. Krašte didėja nedarbas (čia jis didžiausias visame šiaurės vakarų regione, o apskritai Rusijoje siekia 10 proc.), smunka sveikatos apsauga, uždaromos įmonės, naikinami lėktuvų maršrutai, važinėjęs 17 metų sustojo traukinys į Berlyną, traukinių jau nėra į Varšuvą, Gdynę. Srityje didžiausi Rusijoje darbo užmokesčio įsiskolinimai: jie siekia 502 mln. rublių. Kaip vasarį pranešė Federalinė statistikos tarnyba „Rosstat“, pernai pramonės gamyba čia smuko 10,5 procento. Kadaise srityje sukurta ypatingoji ekonominė zona, žadėjusi privilioti didelių investicijų, ypač iš Vokietijos, teliko gražus pavadinimas.
Protesto akciją Kaliningrade sausį apžvalgininkai vadina „tranzitiniu smūgiu Putinui“. Juk tai jis prieš šešerius metus įvedė tvarką, kad gubernatoriai yra skiriami prezidento, o vietos parlamentams nebeliko nieko kito, tik juos formaliai tvirtinti. Todėl pagrindinėje miesto aikštėje susirinkę žmonės skandavo: „Už Boosą atsako Putinas!“
Sausio pabaigoje Kaliningrado srities gubernatorius Georgijus Boosas užsienyje išnuomotu lėktuvu jau buvo nuskridęs į Madeiros salą atostogauti, tačiau, leidęs ekipažui keletą valandų pailsėti, įsakė pasukti lėktuvą atgal: įvykiai Kaliningrade krypo nepageidaujama linkme. Grįžęs iš garsiosios vyndarių salos, jis gudriai pareiškė, kad šeštadienio protesto akcija yra demokratijos išraiška, nors mitingo organizatorių kultūra ir kritikuotina. Akcija esą tik sustiprino jo „kovinį azartą“, todėl po pusmečio vyksiančiuose vietos rinkimuose jis ketinąs balotiruotis antrąkart, nors nepaneigė ir gandų, kad gali būti pasiūlytas į Maskvos merus vietoj Jurijaus Lužkovo.
Šį šeštadienį gubernatorius sugalvojo kitą gudrybę. Jis nurodė Kaliningrade surengti liaudies vaikštynes ir mugę. Mieste vyko šovinizmu dvelkiantis forumas „Mes – rusai“, grojo ir šoko suaugusieji ir moksleiviai, taip baigdami 400 kelionių po Rusiją ciklą. Šis renginys miesto iždui atsiėjo apie 800 tūkst. rublių, praneša „Nezavisimaja gazeta“. Mitingų daroma politinė žala jam kainuotų brangiau.
Šalia mugės žingsniavo opozicijos sukviesti miestelėnai, rankose nešdamiesi mandarinus. „Mandarinu“ yra pravardžiuojamas G. Boosas (imperatorių laikais Kinijoje taip buvo vadinami feodalai-valdininkai, o šiais laikais pravardė įgavo biurokrato, nesiskaitančio su žmonėmis, atspalvį). Žmonės mėtė, traiškė šiuos vaisius ir ragino gubernatorių pasitraukti. Ko gero, numatydamas tokią protesto formą išvakarėse G. Boosas įsakė turguje supirkti visus mandarinus ir nuvežti į vaikų namus.
Be to, jis surengė TV tiltą, kurį vedė žinomas Rusijos laidų vedėjas Vladimiras Solovjovas. Pažadėjęs nedidinti mokesčių, gubernatorius pareiškė sieksiąs būti perrinktas antrai kadencijai, jeigu, žinoma, tam pritars rinkėjai, taip pat išpirksiąs užsienyje nuomojamą lėktuvą ir įregistruosiąs Rusijoje.
Valdžios sugebėjimas manipuliuoti gyventojų nuotaikomis, „pridengti“ protestus kitais masiniais renginiais, atsargus milicijos ir OMON‘o požiūris į mitingus slopina tokių neramumų įkarštį. Bet yra dar vienas veiksnys, atvėsinantis opozicijos norus surengti tikrai masines „Pykčio dienas“, – tai tų pačių opozicinių organizacijų ir partijų susiskaldymas. Jis ypač ryškus Kaliningrado srityje, kur dalyvauti kovo 31-osios akcijoje atsisakė „Solidarumo“ judėjimas, neva bijantis, kad mitingai nevirstų kraujo praliejimu.
Maskvoje ir Sankt Peterburge atsirado kitų organizatorių – iš ultranacionalistinių arba komunistinių jėgų sparno. Jie vienijasi į „Judėjimą 31“ arba „Strategiją 31“. Tų mėnesių, kurie turi 31 dieną, paskutinę dieną visoje Rusijoje bus rengiamos protesto akcijos, per jas bus ginamas Rusijos konstitucijos 31-asis straipsnis, garantuojantis susirinkimų laisvę. Mat, pavyzdžiui, Maskvos valdžia nedavė leidimo surengti nė vieno iš septynių organizuotų mitingų Triumfo aikštėje.
Ar įmanomas ryžtingas revoliucinis pakilimas Rusijoje? Tokį klausimą dažnai užduoda politologai ir atsako: vargu. Opozicija, kaip rašo amerikiečių leidinys „American Thinker“, neturi alternatyvaus antikrizinio plano ir diduma žmonių ja nepasitiki. Kita vertus, Rusijos gyventojai nemato kito geresnio lyderio negu abu dabar esantys valdžioje – V. Putinas ir Dmitrijus Medvedevas. Žmonės lūkuriuoja 2012 m. rinkimų, kai vieno iš jų pergalė neva išspręsianti visas Rusijos problemas. Trečia, tokias akcijas dažniausiai organizuoja ne partijos, o įvairūs visuomeniniai judėjimai, Kremliui tokiu atveju nėra su kuo derėtis, ir jis apsišarvuoja kantrybe, laikydamas ant trumpo pavadėlio OMON‘ą ir specialiąsias pajėgas...
Bet akivaizdu, kad protestų geografija plečiasi. Jie vis labiau apima Rusijos gilumą, o nepatenkintųjų reikalavimai spontaniškai virsta protestais prieš tuos, kurie sėdi Kremliuje. Nors jokių terminų, be 2012 m. vilties ribos, dar nesvarstoma, Rusija bunda. Tačiau politinės žiemos įšalas dar gilus.
Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
