Šiame susitikime, kuris bus pirmas po metų pertraukos, Rusijos, Vokietijos, Prancūzijos ir Ukrainos lyderiai „įvertins“ Minsko taikos susitarimų dėl Ukrainos įgyvendinimą, antradienį pranešė Berlynas ir Paryžius.
Tai bus pirmas V.Putino vizitas Vokietijos sostinėje nuo 2014 metais prasidėjusio Ukrainos konflikto pradžios.
Šios derybos vyks Europos Sąjungos viršūnių susitikimo Briuselyje išvakarėse. Jame turėtų būti kalbama apie Bendrijos santykius su Rusija, jai dėl Ukrainos taikomas sankcijas, kurios turės būti peržiūrėtos metų pabaigoje.
Dviejų dienų Briuselio viršūnių susitikime taip pat turėtų būti aptartas Rusijos vaidmuo Sirijoje; dėl jo praėjusią savaitę paaštrėjo Rusijos ir Prancūzijos santykiai ir dėl to V.Putinas atšaukė savo vizitą Paryžiuje.
Trečiadienio viršūnių susitikime bus „aptarti kiti žingsniai procese, kuriuo siekiama užbaigti krizę rytinėje Ukrainoje“, antradienį pranešė Prancūzijos prezidentūra.
2015 metų taikos sutarčiai, kuriai tarpininkavo Vokietija ir Prancūzija, pritarė visos konflikto šalys. Vis dėlto vadinamieji Minsko susitarimai, nors ir padėjo sumažinti kautynių intensyvumą, ne visiškai jas sustabdė.
Tačiau prieš Berlyno susitikimo pradžią jo dalyviai nedėjo vilčių, kad jame pavyks pasiekti kokį nors proveržį.
A.Merkel sakė, kad, nepaisant ilgalaikių diplomatinių pastangų, kurios buvo dedamos po paskutinio vadinamojo Normandijos ketverto susitikimo Paryžiuje 2015 metų spalio mėnesį, „mes nepasiekėme to, ko siekėme“.
„Reikalai stringa daugelyje sričių, kaip paliaubos, politiniai klausimai, humanitariniai klausimai“, – sakė ji žurnalistams Berlyne.
„Turiu pasakyti, kad mes negalime tikėtis stebuklo, bet šiuo metu reikia negailėti visų pastangų“, – kalbėjo A. Merkel.
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pakartojo blaivius A.Merkel vertinimus vykdamas į Oslą.
„Neturėkime labai didelių vilčių dėl šio susitikimo, – kalbėjo jis. - Ar aš pakankamai optimistiškas? Taip, esu labai optimistiškai nusiteikęs dėl Ukrainos ateities, bet, deja, ne taip optimistiškai dėl rytdienos susitikimo“.
Tuo metu Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas sakė, kad V.Putinas yra įsitikinęs, jog „nėra alternatyvos“ Ukrainos sutarčių įgyvendinimui.
„Mes žinome, kad šiuo metu esama padėtis galėtų būti daug geresnė, – sakė jis. – Kol kas Kijevas nieko nedaro“.
Vokietija šiuo metu pirmininkauja Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO), stebinčiai padėtį Rytų Ukrainoje.
„Katastrofiška padėtis“ Sirijoje
Nors pagrindinis dėmesys Berlyno susitikime bus skirtas Ukrainai, jis rengiamas Maskvos palaikomam Damasko režimui tęsiant Alepo puolimą, kuris, pasak ES ir JAV, gali prilygti karo nusikaltimui.
ES užsienio reikalų ministrai pirmadienį pranešė raginsią pratęsti sankcijas Sirijos prezidento Basharo al Assado (Bašaro Asado) režimui, bet nesvarstė galimybės paskelbti Rusijai sankcijų dėl jos vaidmens Sirijoje.
Tačiau A.Merkel pareiškė, kad atsižvelgiant į „katastrofišką padėtį“ Sirijoje, „joks pasirinkimas, įskaitant ir sankcijas, negali būti atmestas“.
Pirmadienį Maskva paskelbė apie aštuonių valandų „humanitarines“ paliaubas Alepe šią savaitę, dar labiau sustiprėjus įtampai jos santykiuose su Vakarais.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris) anksčiau šį mėnesį perspėjo, kad dėl didėjančios įtampos JAV ir Rusijos santykiuose susidariusi padėtis yra „pavojingesnė“ už Šaltąjį karą.
Šių abiejų šalių santykiai labai pablogėjo, Sirijoje žlugus mažiau nei savaitei trukusioms paliaubos, dėl kurių Vašingtonas ir Maskva susitarė rugsėjo mėnesį.
Sirijos sukilėlių kontroliuojamuose rytiniuose Alepo rajonuose, kuriuos nuo praėjusio mėnesio beveik kasdien bombarduoja Rusijos ir Sirijos pajėgos, apsiaustyje yra likę mažiausiai 250 tūkst. žmonių.
