Šešių Europos Sąjungos (ES) valstybių narių atstovų parengtoje ataskaitoje siūloma ateityje stiprinti europinį bendradarbiavimą saugumo srityje, įtraukiant į jį kontraversiškai vertinamą susitarimą su JAV.
53 puslapių ataskaitos juodraštinį variantą kūrė Vokietijos, Prancūzijos, Švedijos, Portugalijos, Slovėnijos ir Čekijos vidaus reikalų bei teisingumo ministrai. Parengta ataskaita buvo įteikta visų ES valstybių vadovams.
JAV saugumo viliotinis
Britų dienraščio „The Guardian“ duomenimis, vienas pagrindinių ataskaitoje pateiktų teiginių - efektyviai kovai su tarptautiniu terorizmu būtini glaudesni santykiai su JAV. Naujoji iniciatyva, pavadinta „Euroatlantine bendradarbiavimo zona“, turėtų palengvinti duomenų apie ES piliečius ir Bendrijos ribose keliaujančių asmenų perdavimą JAV pareigūnams.
Pastaraisiais metais JAV iš ES valstybių reikalavo, kad šios pritartų siūlomam transatlantinių skrydžių saugumo priemonių paketui. Kovo mėnesį JAV ir Vokietija pasirašė sutartį, pagal kurią pastaroji įsipareigojo teikti JAV pareigūnams keleivių biometrinius duomenis ir netgi informaciją apie jų DNR, jeigu tokia yra prieinama.
Be to, nuolat vyksta derybos tarp Europos Komisijos ir JAV valstybės saugumo departamento mėginant panaikinti nesutarimus dėl skirtingo asmens privatumo apsaugos traktavimo. Tik tai padarius, būtų įmanomas platesnio masto keitimasis informacija.
Ataskaitoje teigiama, kad susitarimą su JAV derėtų pasiekti vėliausiai 2014 metais.
Kita vertus, naujųjų „kovos su terorizmu“ priemonių kritikų netrūksta ne tik ES, bet ir kitoje Atlanto pusėje. Liepos mėnesį Amerikos pilietinių laisvių sąjunga, nevyriausybinė JAV organizacija, kreipėsi į Europos Parlamento narius ragindama nepasiduoti JAV spaudimui saugumo srityje. Išplatintame pareiškime teigiama, kad JAV yra „valstybė, kuri privatumo srityje priartėja prie beteisiškumo ribos“. Asmens privatumo apsauga JAV esą nėra pakankama - ji menkai saugo savo piliečius ir beveik visiškai ignoruoja užsieniečių teises. Dėl šios priežasties bendradarbiavimas su JAV pareigūnais esą potencialiai galėtų kelti grėsmę ES valstybių narių piliečiams.
Europai metas susiimti?
Iki šiol panašaus pobūdžio pasiūlymai nesulaukdavo didesnio ES šalių pritarimo, nes daugelis europiečių nuogąstavo dėl galimų piktnaudžiavimo atvejų. Iškildavo problemų ir dėl skirtingo teisinio reguliavimo atskirose ES valstybėse narėse.
Šįkart, regis, linkstama pripažinti didesnę ES atsakomybę kovojant su pasauliniu terorizmu ir su tuo susijusį poreikį ne tik bendradarbiauti su JAV saugumo srityje, bet ir stiprinti vidinį Bendrijos pajėgumą.
Ataskaitoje pabrėžiama ir tai, kad efektyviai kovai su terorizmu būtina stiprinti keitimąsi informaciją tarp atskirų ES valstybių teisėsaugos pareigūnų. Aktuali informacija, susijusi su saugumo klausimais, esą turėtų būti prieinama visiems atsakingiems ES valstybių narių pareigūnams.
Be kitų pasiūlymų, ataskaitoje raginama sukurti „antiteroristinių centrų tinklą“, taip pat plečiant tokių Europai bendrų saugumo agentūrų kaip Europolas (policija), „Frontex“ (išorės sienų apsauga) ir „Sitcen“ (jungtinis žvalgybos centras) įgaliojimus.
Vienas kontraversiškiausių ataskaitos siūlymų - steigti specialias europines žandarmerijos pajėgas operacijoms užsienyje.
Dokumentas skirtas parengti planą, kaip ES saugumo politika turėtų plėtotis artimiausius 5 metus. Jo rengimą praėjusiais metais inicijavo Vokietija.
