Nacionalinis krizių valdymo centras iš Dubajaus ar Abu Dabio žada išskraidinti tik senjorus, sergančiuosius, nėščias moteris ir vaikus. Tokių asmenų centras suskaičiavo apie 20. Valdžia jų gelbėti „Spartano“ nesiųs – tikisi parskraidinti vietinėmis Arabų Emyratų avialinijomis, neatmeta ir evakuacijos sausuma. Kiti lietuviai, esantys šalyse karo pašonėje, iš ten turės išsikrapštyti savo jėgomis.
Iš Irano skriejančios raketos krenta Katare, kur kaip tik šiuo metu yra ir niekaip iš jo negali išvykti vilnietės Dovilės vyras su septynerių metų dukra. Vilnietės šeima išvyko penktadienį, o kariniai veiksmai prasidėjo vos kitą dieną. Moteris feisbuke kreipėsi su prašymu padėti išgabenti jos šeimą iš karinio konflikto zonos.
„Šeštadienį jie patyrė penkis apšaudymus, sekmadienį – lyg ir porą. Vakar irgi buvo. Šiandien naktį, pusę dviejų, taip pat buvo apšaudymai“, – pasakojo vilnietė Dovilė.
Lenkijos ambasada bendradarbiauti atsisakė
Dovilės šeima negali išeiti iš viešbučio, neveikia ir viešbučio baseinai. Šeima iš Kataro norėtų išvykti, tačiau oro erdvė virš šalies uždaryta, jokie skrydžiai nevykdomi. Šeima kreipėsi į Lietuvos užsienio reikalų ministeriją, kuri nukreipė pas Abu Dabio konsulą, o šis – į kitas Europos Sąjungos šalių ambasadas.
„Skambinome į Lenkijos ambasadą ir klausėme. Sako, taip, mes bendradarbiaujame su kaimyninėmis šalimis. Ar jūs bendradarbiaujate su Lietuva? Atsakymas buvo – ne“, – teigė Dovilė.
Tiek moteris, tiek jos Dohoje įstrigusi šeima pagalbos šaukėsi ir kreipėsi į Belgijos, Olandijos, Ispanijos, Lenkijos ambasadas. Šios, pasak vilnietės, noriai bendravo ir teikė informaciją lietuviams.
„Jos palaikė su mumis ryšį ir bendravo daugiau nei Lietuvos atstovai. Mes pasigedome elementarios komunikacijos“, – sakė vilnietė Dovilė.
Karinio konflikto pašonėje užstrigo ir iš Šri Lankos į Vilnių per Dubajų skridusi radijo laidų vedėja Livija Gradauskienė. Ji su vyru ir draugų kompanija netikėtai turėjo leistis Omane, iš kurio dabar niekaip negali išvykti. Negana to, jos lagaminas taip ir liko lėktuve.
„Naktis iš tikrųjų buvo absoliučiai beprotiška. Nes 11 valandą vakare, prieš pat jau beveik atsigulus miegoti, sulaukėme skambučio iš viešbučio administracijos, kad privalome per pusvalandį prisistatyti – mūsų apačioje laukė autobusas ir skraidins į Dubajų“, – kalbėjo radijo ir televizijos laidų vedėja Livija Gradauskienė.
Tačiau paaiškėjo, kad skraidina tik tuos, kurių galutinis tikslas – Dubajus. Tačiau L. Gradauskienei ir jų kompanijai reikia į Lietuvą. Vis dėlto moteriai ketvirtadieniui pavyko įsigyti bilietus iš Muskato į Stambulą. Tiesa, Livija sulaukė pasiūlymo iš Omano išvykti ir privačiu lėktuvu.
„Buvo galimybė už 5000 eurų parskristi į Miuncheną. Nepasinaudojome“, – sakė L. Gradauskienė.
Pradėta evakuacija
Nors dar šiomis dienomis apie įstrigusių lietuvių evakuaciją Užsienio reikalų ministerija nekalbėjo ir žadėjo konsultuotis su Europos Sąjunga, šiandien Vyriausybė kalba kitaip. Skelbia, kad Lietuva vis dėlto savo piliečių evakuaciją vykdys. Tiesa, ribotai – tik pažeidžiamiausių grupių ir tik iš Jungtinių Arabų Emyratų – Dubajaus ar Abu Dabio.
„Esame suregistravę šiuo metu apie 1,5 tūkst. Lietuvos piliečių. Daugiausia jų yra Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Ką padarėme – peržiūrėjome sąrašus ir išskyrėme pažeidžiamiausius“, – pasakojo užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
Tačiau iš Izraelio ir Libano lietuvių evakuoti Lietuva neketina. Iš Libano šiuo metu norą evakuotis išreiškė 20 piliečių, iš Izraelio – 180.
Rizikos grupes Lietuva tikisi išskraidinti iš Dubajaus ar Abu Dabio, įsiterpdama į dabartinius skrydžius.
„Jis turi būti saugus, patikrintas ir įgyvendinamas labai glaudžiai dirbant pirmiausia su pačių Arabų Emyratų valdžia“, – sakė Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda.
Prezidentas tikino, kad dėl lietuvių evakuacijos ieškomi sprendimai ir europiniu lygiu. Jungtinės Amerikos Valstijos pranešė, kad jų piliečiai nedelsiant turi evakuotis iš karo zonose esančių šalių. Į rekomendacijas įtrauktas ir lietuvių ypač pamėgtas Egiptas, tačiau Lietuva jo į pavojingų šalių sąrašą traukti neketina.
„Pirmiausia turėsime keisti rekomendacijas, atsižvelgdami į kitas šalis ir situaciją regione. Kol kas rekomendacijos dėl Egipto nepakeistos. Paskutinė rekomendacija, kurią keitėme, buvo dėl Kipro“, – teigė Užsienio reikalų ministerijos kanclerė Aistė Stakėnienė.
Kanclerė sakė, jog siekiant evakuoti žmones ministerija bendradarbiauja su kitų valstybių ambasadomis, tačiau kol kas visos orientuojasi į savo šalių piliečius. Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, bendrai regione yra apie 2 tūkst. Lietuvos piliečių. Daugiausia – per 1000 – jų yra Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Vis dėlto kada tiksliai bus pradėta Lietuvos piliečių evakuacija, valdžia dar nežino.
Daugiau sužinokite aukčiau esančiame video.
