Kai kurie juokauja, kad Itin baikščios gervės į žmogų net nekreipia dėmesio, nes yra apstulbusios, kad tenka maklinėti po sniegą. Tačiau ornitologai sako, kad gervės šiemet parskrido vėliau nei įprastai. Bet svarbiausia, su gera žinia – mat gervės yra pagrindinis pavasario pranašas ir šauklys.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Į Lietuvą jau sugrįžusias ir ant sniego Kėdainių rajone maklinėjančias gerves nustebo pamatęs ir jas nufilmavęs Deividas.
„Realiai gyvenime tų gervių ant sniego niekada nebuvau matęs ir pačios gervės atrodė, kad jos niekada ant sniego gal ir nestovėję“, – sakė medžiotojas Deividas Staponkus.
Įprastai itin baikščios gervės Deivido nepabūgo.
„Jos puikiausiai matė. Joms ne tas galvoj. Man atrodo, jos šoke, kad kojos sniege, o ne ant žolės“, – minėjo Deividas.
Ir internete žmonės puolė dalintis sugrįžusių pilkųjų gražuolių vaizdais. Vieni filmavo jas žirgliuojančias ir „besibarančias“ ant žemės. O padangėje irgi buvo matyti visas gervių pulkas, tvarkingai išsirikiavęs ir skriejantis virš baltų laukų Šilutės rajone.
Pilkąsias dailiąsias šnekutes Vilkaviškio rajone užfiksavo ir „TV3 Žinių“ kameros. Vilkaviškio rajono gyventojai sako, kad gervių sugrįžimas džiugina ir akis, ir ausis.
„Patunkiškyje eina kanalas. Ten vaikščiojo po laukus jos. Labai gražiai rėkia“, – kalbėjo Maldėnų kaimo gyventoja Laima.
„Ir klykiančias girdėjau, ir skrendančias. Po vieną, ir būriai keli parskrido“, – pasakojo Laimutė.
Gervės įprastai parskrenda vasario pradžioje ar viduryje
Taigi klimato kaitos, tad ir šiltų žiemų, išlepintos pilkosios gervės šiemet grįžti neskubėjo.
„Netgi neįprasta, kad ir vieversiai, ir pempės, ir gervės nesimatė ir vat tik paskutinėmis dienomis, kai jau atšilo Lenkijoje labai stipriai, tada ta banga nuo Vokietijos jau padavė ir užplūdo per beveik dvi tris dienas Lietuvą“, – aiškino „Ornitostogų“ įkūrėjas Marius Karlonas.
Gervės – artimosios migrantės. Jos žiemoja Europoje, tad pargrįžt į Lietuvą, tarkim, iš Vokietijos gervėms netrunka – vos dvi dienas. O ir į kalendorių šios ilgakojės nežiūri – sako ornitologas.
„Nežiūri, va, kaip gandras, kad kovo 23–24 aš turiu būti Lietuvoje. Tai šitie paukščiai nežiūri į kalendorių. Jie žiūri, ar tiesiog yra tinkamos sąlygos, ar netinkamos. Jei tos sąlygos tinkamos – na, pavyzdžiui, nėra žiemos, tai visą žiemą mes galim matyti gerves, pempes, žąsis“, – sakė M. Karlonas.
Tiesa, kad gervės sugrįžtų, joms reikia ir palankaus, vadinamo, uodegos vėjo iš pietų ar pietvakarių. O jeigu namuose ne taip šilta, kaip svetur, visaėdės gervės visvien randa kuo misti – rankioja pernykštes spanguoles, pūpsančias ant jau aptirpusių aukštapelkių kupstų. Tačiau apie ką gi grįžusios gervės tauškia?
„Kai rudenį girdime tą tokį nostalgišką trimitavimą, atrodo, supranti, kad jos išskrenda, atsisveikina. Tuo tarpu pavasarį tas trimitavimas kupinas džiaugsmo, pozityvo, naujos pradžios, naujo virsmo tokio. Tai reiškia, prasideda naujas sezonas“, – kalbėjo M. Karlonas.
O pirmosios į Lietuvą sugrįžusios gervės savo trimitavimu skelbia ir apie naujas teritorijas. Ilgasparnės ilgakojės užsiima geriausias zonas – pasak gamtininko, maistingiausias ir saugiausias pelkes, kur mažiausiai plėšrūnų ir tinka vesti jauniklius.
Visgi, jei pašals, pilkosios gražuolės nepasibodės, netruks išskleisti savo sparnus ir iš Lietuvos kelioms dienoms išskris ten, kur šilčiau.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
