Jų metu buvo sulaikyta 1,8 tūkst. žmonių, padegta istorinė rotušė ir buvo masiškai plėšiamos parduotuvės.
Šie neramumai, kuriuos pareigūnai įvardijo kaip itin intensyvius, padidino įtampą prezidentui Emmanueliui Macronui (Emaniueliui Makronui), kurio valdymas eina į pabaigą artėjant po pusmečio vyksiantiems rinkimams. Prieš tai kelias savaites vyko moksleivių protestai, per kuriuos taip pat ne kartą prasiveržė smurtas.
Sekmadienį socialiniame tinkle „X“ vidaus reikalų ministras Laurent'as Nunezas (Loranas Nunesas) pranešė, kad „buvo sulaikyta apie 1,8 tūkst. asmenų, o šiuo metu atliekami tyrimai siekiant nustatyti šių veiksmų kaltininkus, kad jie stotų prieš teismą“.
Paryžiaus gatvėse mėtėsi sudegusios protestuotojų statytų barikadų liekanos iš dviračių, šiukšliadėžių ir kitų daiktų. Keliose gatvėse buvo išdaužytos parduotuvių vitrinos ir stūksojo sudegintų automobilių kėbulai.
Paryžiaus vicemerė Lamia El Aaraje (Lamija Aradžė) pareiškė, kad sostinė patyrė „tokį smurto lygį, kokio, manau, dar niekada nebuvome matę“.
Per demonstracijas prieš didelę infliaciją ir pragyvenimo išlaidas Paryžiuje bei daugelyje kitų miestų, įskaitant Marselį, Bordo, Nicą ir Strasbūrą, kaukėti jaunuoliai apiplėšė dešimtis parduotuvių.
„Laukinė orda“
Limožo miestas neteko XIX amžiaus rotušės per gaisrą, kurį vietos prefektas Maurice'as Barate (Morisas Baratė), kalbėdamas per televiziją LCI, pavadino tyčiniu „laukinės ordos“ padegimu. Ugnį pavyko suvaldyti tik sekmadienio rytą.
Dėl nuniokotų gatvių pylėsi politiniai kaltinimai.
E. Macrono centristinė vyriausybė ir kraštutinių dešiniųjų kandidatė į prezidentus Marine Le Pen (Marin Le Pen) dėl smurto kaltino „ultrakairiųjų“ grupuotes.
Kraštutinių kairiųjų kandidatas į prezidentus Jeanas-Lucas Melenchonas (Žanas Liukas Melanšonas), aktyviai rėmęs šias demonstracijas, vėlų šeštadienio vakarą ragino protestuotojus susilaikyti nuo plėšikavimo, įvardydamas tai kaip „prieštaraujančius mūsų metodams“ veiksmus.
Paryžiaus vicemerė, socialistė L. El Aaraje apkaltino M. Le Pen partiją kurstant įtampą per protestus, siekiant sustiprinti savo siekį kitais metais tapti prezidente.
Kraštutinių dešiniųjų partija „Nacionalinis sambūris“ „elgiasi kaip piromanas ugniagesys“, teigė L. El Aaraje.
JAV viceprezidentas J. D. Vance'as (Dž. D. Vansas) taip pat įsikišo, teigdamas, kad šie neramumai kilo dėl imigracijos.
„Vakarų liberalai įsivežė trečiąjį pasaulį į Prancūziją ir kitas šalis, prisidengdami įvairove ir užuojauta. Jie ignoravo esminius asimiliacijos ir suderinamumo klausimus“, – socialiniame tinkle „X“ pareiškė J. D. Vance'as.
Paryžiuje suimta 500 asmenų
Paryžiuje, kur šeštadienį išsigandę turistai su lagaminais bėgo protestuotojų ir ašarines dujas pasitelkusių pareigūnų pilnomis gatvėmis, prokuratūra pranešė, kad areštinėse laikoma per 500 žmonių.
Pranešama, kad sulaikymai vyko visą naktį iki pat sekmadienio ryto, o dauguma jų buvo suimti įtariant vogtų daiktų supirkimu, susivienijimu siekiant vykdyti smurtą bei vandalizmu.
Liono pareigūnai pranešė, kad ten sulaikyta 160 žmonių.
Per protestus nukentėjo apie 500 policininkų, ugniagesių ir medikų, pranešė vidaus reikalų ministras L. Nunezas ir pridūrė, kad šis skaičius yra preliminarus.
Smurto protrūkiai vyko per visoje šalyje surengtus protestus dėl pragyvenimo išlaidų, kuriuose, Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, dalyvavo 550 tūkst. žmonių. Profesinė sąjunga CGT nurodė, kad dalyvių buvo 800 tūkstančių.
Policija panaudojo ašarines dujas ir vandens patrankas prieš protestuotojus, kurie mėtė daiktus bei leido fejerverkus.
Pietiniame Sent Etjeno mieste 17-mečiui paaugliui riaušių malšinimo granata nutraukė dešinę ranką.
„Eurasia Group“ analitikas Mujtaba Rahmanas (Mudžtaba Rahmanas) socialiniame tinkle „X“ parašė, kad šeštadienio „baisūs vaizdai nebuvo tikras politinis protestas“.
„Dauguma tikrųjų demonstracijų prieš dideles naftos kainas ir prastėjančią mokyklų būklę buvo taikios“, – teigė jis.
„Smurtą sukėlė ultrakairiųjų pakraštys. Plėšikavo oportunistinės gaujos iš vargingų priemiesčių. Visa tai – geros naujienos Marine Le Pen“, – rašė analitikas.
Per šias demonstracijas ir po jų jaunuolių gaujos klaidžiojo miestų gatvėmis, susiremdamos su policija, sukeldamos gaisrus ir puldamos uždarytas parduotuves, kad įsilaužtų bei ištuštintų jų lentynas.
Prancūzijos „geltonųjų liemenių“ judėjimas, prieš aštuonerius metus rengęs gatvių protestus prieš E. Macrono vyriausybę dėl planuoto degalų mokesčių didinimo, paragino šeštadienį surengti „geltonųjų ir jaunimo“ eitynes.
Pagrindinis nepasitenkinimo šaltinis buvo pragyvenimo išlaidos, kurias iš dalies padidino karas Artimuosiuose Rytuose, paskatinęs infliacijos šuolį Europoje ir kitur.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
