Beveik kas antras darbuotojas šiame sektoriuje – užsienietis: ar Lietuva tampa priklausoma?

Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Aušra Putk ir Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorė Kotryna Tamoševičienė.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Migrantų antplūdis: Estija stiprina kontrolę pasienyje su Latvija

Muftijui – įtarimai dėl prekybos žmonėmis: paaiškėjo, kas vyko bendruomenėje

Lietuvos pasienyje su Baltarusija neteisėtų migrantų nefiksuota trečią parą

Užsieniečių vaidmuo Lietuvos darbo rinkoje

Lietuvos bankas išanalizavo, kaip per pastaruosius metus keitėsi būtent užsienio darbuotojų vaidmuo Lietuvos darbo rinkoje. Kokias galėtumėte išskirti pagrindines šios analizės išvadas?

K. Tamoševičienė: Vienas dalykas, aišku, yra tai, kad per pastaruosius 15 metų tas vaidmuo tikrai labai reikšmingai padidėjo. Jeigu žiūrėtume absoliučiais skaičiais, imigrantų iš ne Europos Sąjungos šalių skaičius padidėjo net 12 kartų. Jeigu bendrai darbuotojų iš kitų šalių dalis prieš maždaug 15 metų buvo apie 1 proc., tai, paskutiniais, 2024 metų duomenimis, jau sudarė virš 10 proc. visų dirbančiųjų.

Čia reikia, aišku, pastebėti, kad Lietuvos banko ekonomistai analizavo samdomų darbuotojų duomenis, taigi čia nepatenka savarankiškai dirbantieji. Kas dar įdomu šiuose duomenyse – atvykę darbuotojai yra vidutiniškai jaunesni negu Lietuvos piliečiai. Atvykusiųjų vidutinis amžius yra apie 40 metų, tuo tarpu dirbančių Lietuvos piliečių – apie 45 metus.

Įdomu ir tai, kad absoliuti dauguma atvykusių dirbančiųjų yra vyrai – jie sudaro apie 84 proc. visų dirbančiųjų. Tuo tarpu tarp lietuvių netgi didesnė dalis tenka moterims, vyrai sudaro tik apie 46 proc.

Tai matyti ir žvelgiant giliau į pasiskirstymą pagal sektorius. Didžiausia dalis atvykusių darbuotojų yra būtent transporto sektoriuje, kuriame natūraliai daug dirbančiųjų yra vyrai. Turbūt dėl to sektorinio pasiskirstymo matome ir tokį pasiskirstymą tarp dirbančiųjų.

Ar Lietuvos darbo rinka priklausoma nuo užsieniečių?

Ar galima sakyti, kad nuo šių darbuotojų Lietuvos darbo rinka jau darosi priklausoma?

K. Tamoševičienė: Visoje Lietuvos darbo rinkoje turbūt tas procentas nėra toks didelis. Bet, kaip ir minėjau, išsiskiria atskiri sektoriai. Ypač mano minėtas transporto sektorius – jį būtų galima įvardyti kaip priklausomą nuo atvykstančių darbuotojų.

Transporto sektoriuje apie 46 proc., beveik pusę darbuotojų, jau sudaro atvykę žmonės iš trečiųjų šalių. Tai tikriausiai galima sakyti, kad šio sektoriaus konkurencingumas ir plėtra tikrai priklauso nuo galimybės atsivežti darbuotojų iš kitų šalių.

Tuo tarpu kalbant apie kitus sektorius, antras pagal šios dalies dydį yra statybų sektorius, bet ten toli gražu ne pusė darbuotojų – apie 16 proc. visų dirbančiųjų. Dar gal verta paminėti apgyvendinimo ir maitinimo sektorių bei kai kuriuos gamybinius sektorius, kur ši dalis siekia apie 10 proc. Bet vis dėlto tokia dalis tikrai nereiškia, kad tie sektoriai jau yra labai reikšmingai priklausomi nuo tokių darbuotojų.

Kaip šią priklausomybę vertina ministerija? Ar galima matyti rizikų?

A. Putk: Mes vertiname šitą priklausomybę, būtent dėl to kiekvienais metais ir yra nustatoma griežta kvota. Kvota nustatoma atsižvelgiant į Užimtumo tarnybos pateiktas rekomendacijas, kurias mes, kaip ministerija, gauname iki lapkričio 30 dienos.

Ten vertinama, kokios yra tendencijos, kokia mūsų demografinė situacija, migracijos situacija, kokia yra paklausa ir pasiūla, kaip praėjusiais metais buvo išnaudota kvota, kokiuose sektoriuose, kokių profesijų trūksta.

+37

Tai yra labai daug kriterijų apimantis vertinimas. Vertinamos ir prognozės, taip pat Valstybinės duomenų agentūros duomenys, ir pagal tai sprendžiama, kokią kvotą nustatyti ateinantiems metams.

Kaip ir kalbate apie kvotą, šiuo metu ji jau yra išnaudota.

A. Putk: Taip, šiuo metu ji yra išnaudota. Bet visą laiką yra galimybė verslui atsivežti darbuotojų virš kvotos – yra tam tikros sąlygos. Mes suprantame, kad tą kvotą daugeliu atvejų panaudoja, kaip ir prieš tai kalbėjo pašnekovė, būtent logistikos ir transporto sektorius.

Turime adekvačiai įsivertinti ir tai, kad pats sektorius galvotų apie Lietuvoje gyvenančių darbuotojų įdarbinimą, galimybes juos perkvalifikuoti. Turime kažkaip balansuoti – negali būti taip, kad, kai verslas išnaudoja kvotą, ji automatiškai padidinama. Reikia racionaliai vertinti, nes labai svarbu, kad nebūtų dempinguojama mūsų darbo jėga. Tai reikia labai adekvačiai įsivertinti.

Ką darbdaviams reiškia išnaudota kvota?

Ką darbuotojams bei darbdaviams šiuo metu išnaudota kvota galėtų reikšti, nes ji baigėsi anksčiau negu metai?

A. Putk: Taip, ji baigėsi rugsėjo mėnesį. Tai gali reikšti, kad tam tikriems sektoriams, kaip puikiai įvardijo Lietuvos banko atstovė, labai akivaizdžiai trūksta darbo jėgos. Bet kartu suprantame, kad reikia vertinti ir tai, jog patys sektoriai turi siekti pritraukti Lietuvoje gyvenančius žmones į tas darbo vietas. Tačiau durys nėra uždaromos, nes yra tam tikros sąlygos, kai jie gali papildomai atsivežti žmonių savo darbo poreikiams.

Tai vis dėlto galima sakyti, kad jie užpildo vietas, kurių, pavyzdžiui, lietuviai patys negali užpildyti? Ar yra tokių sektorių, kuriuose būtent iš užsienio, galbūt ne iš Europos Sąjungos, atvykę žmonės užpildo tas darbo vietas, kurių lietuviai negali?

K. Tamoševičienė: Taip, turbūt situacija Lietuvoje pasidarė panaši į tą, kurią anksčiau patyrė ir kitos išsivysčiusios valstybės. Viena vertus, visuomenė mažėja, senėja ir galbūt tiesiog atsiranda darbo jėgos, darbo rankų trūkumas. Bet kitas dalykas – atsiranda ir tokių darbo vietų, kurių lietuviai dažnai nebenori arba nebenori dirbti tokiomis sąlygomis.

Tai yra sunkus, sudėtingas, varginantis darbas, o atlyginimas, kadangi tai nėra labai aukštos kvalifikacijos reikalaujantis darbas, visų tų vargų nekompensuoja. Tuomet ta vieta lieka tuščia. Tą vietą užpildyti sutinka atvykęs darbuotojas iš trečiosios šalies, nes jis galbūt tai lygina su tuo, ką galėtų gauti savo gimtojoje šalyje, ir jam tai yra pakankamai geras pasiūlymas.

Dar vienas aspektas turbūt yra tai, kad Lietuvos pilietis yra Europos Sąjungos pilietis ir gali rinktis tarp Europos Sąjungos šalių. Ne paslaptis, kad tame pačiame transporto sektoriuje, kalbantis su verslu, jie įvardija, jog lietuviai vairuotojai dirba Norvegijoje arba kažkur kitur Vakarų Europoje.

Ten jie gauna kažkokia prasme geresnes darbo sąlygas ar socialines garantijas ir, turėdami tą pasirinkimą, renkasi kitas šalis. Taip susiklosto situacija, kad mūsų darbo vietoms užpildyti reikia darbuotojų iš kitų šalių. Vėlgi galima sakyti, kad verslas turi pasirinkimą – arba brangiau samdyti tuos pačius virš kvotos atvykstančius darbuotojus, arba pasiūlyti geresnes sąlygas ir bandyti pritraukti Lietuvos dirbančiuosius.

Galų gale kylantis spaudimas dėl darbo jėgos trūkumo taip pat skatina ieškoti efektyvumo kitose srityse, ne tik per darbo užmokestį – optimizuoti, skaitmeninti, automatizuoti savo veiklą. Pernelyg lengvai prieinama pigi darbo jėga iš tikrųjų šiek tiek stabdo tą progresą. Kai gali rasti pigios darbo jėgos, mažiau reikia stengtis kažkur efektyvinti veiklą ir sutaupyti.

LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai – kiekvieną darbo dieną laidoje „Dienos pjūvis“ portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.