Jis pridūrė, kad Paryžius, atsižvelgdamas į susidariusią padėtį ir sekdamas kelių partnerių pavyzdžiu, nusprendė pakoreguoti diplomatinius ir konsulinius susitarimus. Pareigūnas, prašęs neminėti jo pavardės, turėjo galvoje Jungtines Amerikos Valstijas ir Jungtinę Karalystę, jau evakavusias nebūtinus diplomatinius darbuotojus.
Malį, kaip ir jo kaimynes Sahelyje Burkina Fasą ir Nigerį, valdo chunta, per perversmą užgrobusi valdžią ir nusigręžusi nuo buvusios kolonijinės valdytojos Prancūzijos. Visų trijų šalių chuntos suartėjo su Rusija, pasiuntusia samdinius padėti joms kovoti su džihadistais.
Lapkričio pradžioje Prancūzija patarė savo piliečiams kuo greičiau laikinai išvykti iš Malio, džihadistų blokadai sutrikdžius kasdienį gyvenimą sostinėje Bamake ir kituose regionuose.
Pasak Prancūzijos pareigūnų ir saugumo ekspertų, Rusijos kariškių buvimas Malyje nepagerino saugumo padėties ir nepadėjo chuntai sustabdyti džihadistų puolimo. Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai lapkričio pradžioje pareiškė, kad „Rusijos ar panašių pajėgų buvimas Malyje niekaip neprisideda prie gyventojų saugumo“.
Rusijos gynybos ministerijai priklausantis Afrikos korpusas Malyje stengiasi užpildyti spragą, paliktą samdinių grupuotės „Wagner“.
Rusijos kariškiai veikia šešiose Afrikos šalyse, įskaitant Malį, neseniai pranešė Rusijos valstybinė televizija. Televizijos reportaže buvo sakoma, kad Rusijos pajėgos, pasitelkusios bombonešius, sėkmingai atrėmė išpuolius prieš degalus į sostinę Bamaką vežusių sunkvežimių vilkstines. Džihadistų grupuotė JNIM paskelbė vaizdo įrašą, kuriame pareiškė ketinanti sustiprinti blokadą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
