„Mes tapome itin reto reiškinio, kurį galima pavadinti vulkaninių išsiveržimų paradu, liudininkais. Paskutinį kartą kažkas panašaus įvyko 1737 metais – tada Kamčatkoje taip pat įvyko galingas žemės drebėjimas“, – pasakojo instituto direktorius Aleksejus Ozerovas. Ypatingą susidomėjimą kelia Krašenininkovo ugnikalnis, kuriame lava buvo pastebėta pirmą kartą nuo 1463 metų. Šiuo metu jame fiksuojami du išsiveržimų tipai – viršūninis ir vidurinis, pažymėjo vulkanologijos stoties Kliuči kaime vadovas Jurijus Demiančukas. Skelbiama, kad pelenai iš Krašenininkovo ugnikalnio išsiveržia iki 5–6 km aukščio.
Kambalnyj taip pat pradėjo rodyti gyvybės ženklus: jis tylėjo „kelis dešimtmečius“, bet dabar skleidžia „stiprų gurgėjimą“, pažymėjo J. Demiančukas. Pasak jo, „tai gana pavojingas ugnikalnis“: 1979 m. ekspedicijos metu ten žuvo stoties darbuotojas. Kambalnyj užfiksuota seisminė veikla, kuri gali sukelti sprogstamąjį išsiveržimą ir pelenų išmetimą iki 6 km virš jūros lygio.
Ugnikalnių išsiveržimai sutrikdė turizmą
Tuo tarpu Kliučevskij stiprėja viršūnės išsiveržimas su lavos nuošliauža. Jos srautas pasiekė 3 km ilgį ir artėja prie Bogdanovičiaus ledyno, kuris jau pradėjo tirpti. Šiveluče tęsiasi ekstruzinis-eksplozinis išsiveržimas, galimi pelenų išmetimai iki 8 km virš jūros lygio. Avačino ugnikalnis demonstruoja garų ir dujų emisiją, Kambalnoje užfiksuota seisminė veikla, galinti sukelti sprogstamąjį išsiveržimą. Palyginti ramu Bezimionyj: ten fiksuojamas silpnas ekstruzinis-eksplozinis išsiveržimas, galimi nedideli pelenų išmetimai. Be to, rugpjūčio 4 d. pabudo Mutnovskaja sopka – palydovai aptiko terminę anomaliją, jai suteiktas „geltonas“ aviacijos pavojaus kodas.
Vulkaninė veikla daro įtaką Kamčiatkos turizmo pramonei. Kelionės į Avačino ir Mutnovskio ugnikalnius yra vienos iš populiariausių, todėl „skubiai tenka keisti maršrutus, siūlyti svečiams alternatyvas“, sakė gidas Aleksejus Jegelejevas. „Kol yra didelė tikimybė, kad stiprūs požeminiai smūgiai, akmenų kritimas ir nuošliaužos pasikartos, mes negalime vežti žmonių į tokias vietas“, – pridūrė jis.
Stipriausias per pastaruosius 70 metų žemės drebėjimas Kamčiatkoje įvyko liepos 30 d. Jo įvairios pasekmės, įskaitant cunamį, pajuto kelios Ramiojo vandenyno regiono šalys. Federalinis vieningos geofizikos tarnybos RAN tyrimų centras įspėjo, kad po drebėjimo bus jaučiami iki 7,5 balų stiprumo palydintys smūgiai, kurie tęsis ne mažiau kaip mėnesį.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
