Tūkstantinė minia sugiedojo Rusijos himną po to, kai buvo paskelbta, kad, preliminariais duomenimis, per ginčijamą plebiscitą 95,5 proc. žmonių pritarė Krymo išstojimui iš Ukrainos ir prisijungimui prie Rusijos.
(papildyta 23.16) Net 95,5 proc. ginčijamame sekmadienio referendume dalyvavusių krymiečių balsavo už Krymo prisijungimą prie Rusijos, rodo preliminarūs rezultatai, gauti suskaičiavus pusę balsalapių.
Referendumo komisijos pirmininkas Mychayla Malyševas nurodė, kad 3,5 proc. balsavo už tai, kad pusiasalis liktų Ukrainoje su išplėstomis autonomijos teisėmis, o dar 1 proc. dalyvavusiųjų „balsalapiai buvo sugadinti“.
Naujoji provakarietiška Kijevo valdžia, Europos lyderiai ir JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) pareiškė, kad šis balsavimas, kurį skubos tvarka organizavo Krymo prorusiška valdžia, nėra legitimus, nes pažeidžia Ukrainos konstituciją ir buvo rengiamas jaučiant „įremtą ginklo vamzdį“.
Tačiau kai kurie Krymo gyventojai tvirtino bijoję, jog juos engs naujoji Kijevo vyriausybė, atėjusi į valdžią po to, kai prezidentas Viktoras Janukovyčius praeitą mėnesį pabėgo į Rusiją.
„Jie tarsi pamišę teksasiečiai vakarų Ukrainoje. Įsivaizduokit, jeigu teksasiečiai staiga perimtų valdžią (Vašingtone) ir lieptų visiems kalbėti teksasietiškai“, – sakė Simferopolyje balsavęs Ilja Chlebanovas.
(papildyta 21.50) Tūkstančiai krymiečių sekmadienį šventė referendumo rezultatus, kuriais, kaip rodo balsavusiųjų apklausa, buvo didžiule persvara paremtas Krymo atsiskyrimas nuo Ukrainos ir prisijungimas prie Rusijos, matė AFP reporteriai.
Keli tūkstančiai žmonių susirinko Krymo sostinėje Simferopolyje mojuodami Rusijos ir Krymo vėliavomis.
Sevastopolyje, kur yra dislokuotas Rusijos Juodosios jūros laivynas, per alkoholio kurstomą šventę girdėjosi skanduotės „Rusija!“.
(papildyta 21.45) Krymo regiono vyriausybė pirmadienį pateiks formalų prašymą dėl prisijungimo prie Rusijos Federacijos, pranešė promaskvietiškas pusiasalio lyderis po ginčijamo referendumo dėl išstojimo iš Ukrainos.
„Aukščiausioji Krymo Rada pateiks oficialų prašymą dėl respublikos prisijungimo prie Rusijos Federacijos per kovo 17-osios dienos posėdį“, - „Twitter“ parašė premjeras S. Aksionovas po to, kai balsavusiųjų apklausa parodė, kad 93 proc. referendume dalyvavusių krymiečių balsavo už Maskvą.
(papildyta 20.47) Jungtinės Valstijos sekmadienį atmetė balsavimą Kryme dėl atsiskyrimo nuo Ukrainos, o Rusijos veiksmus šios krizės metu pavadino „pavojingais ir destabilizuojamais“.
„Šis referendumas prieštarauja Ukrainos konstitucijai, ir tarptautinė bendrija nepripažins rezultatų balsavimo, kuris buvo vykdomas Rusijos karinės intervencijos, pažeidžiančios tarptautinę teisę, sąlygomis ir esant smurto ir bauginimo grėsmei“, – sakė Baltųjų rūmų atstovas Jay Carney (Džėjus Karnis).
(papildyta 20.36) Net 93 proc. sekmadienio referendume dalyvavusių krymiečių balsavo už Krymo prisijungimą prie Rusijos, rodo balsavusiųjų apklausa.
„93 proc. Krymo gyventojų referendume parėmė Krymo prijungimą prie Rusijos. Tai duomenys, gauti apklausus balsavusiuosius“, – paskelbė promaskvietiška Krymo valdžia.
Šį plebiscitą naujoji Kijevo valdžia ir dauguma tarptautinės bendrijos vadina neteisėtu.
(papildyta 16.46) Kryme sekmadienį vienoje rinkimų apylinkėje Sevastopolyje žurnalistai matė, kaip rinkėjai referendume balsavo dar prieš oficialią rinkimų apylinkių darbo pradžią ir tai buvo vienas iš kelių galimų pažeidimų.
Žurnalistai, tarp jų - AFP reporteriai, buvo išvaryti iš kai kurių apylinkių Sevastopolyje ir Simferopolyje, nors turėjo oficialias akreditacijas iš Krymo valdžios.
Vyko akivaizdus agitavimas už Rusiją – nors pagal rinkimų taisykles tai nėra leidžiama – vėliau sekmadienį planuojamų švenčių dėl laukiamo promaskvietiško rezultato repeticijų forma.
Mychaila Malyševas, referendumo organizavimo komiteto vadovas, paneigė pranešimus, kad Rusijos piliečiams leidžiama balsuoti, ir sakė, kad dalyvauti gali tik Krymo gyventojai ir tie, kas turi ukrainietiškus pasus.
Vienoje rinkimų apylinkėje Bachčisarajuje AFP reporteris matė, kaip buvo neleista balsuoti tai padaryti bandžiusiam pensininkui su Rusijos pasu.
Balsavimui tęsiantis, M.Malyševas taip pat sakė, kad nebuvo jokių „incidentų“, kuriems būtų reikėję milicijos įsikišimo, nors buvo nuogąstavimų dėl galimų Ukrainos vienybės šalininkų „provokacijų“.
(papildyta 16.21) Ukrainos gynybos ministras sekmadienį sakė, kad Rusija sutiko laikinai nutraukti Ukrainos karinių bazių Kryme blokadą, kad būtų sumažinta įtampa dėl šio regiono referendumo.
„Jau pasiekti mūsų vadų susitarimai ... kad nebūtų jokių bandymų blokuoti mūsų karinius objektus iki kovo 21 dienos, – sakė Ihoris Teniuchas, kurį citavo naujienų agentūra „Interfax“. – Pasiekėme šias paliaubas ir aš manau, kad jos galios iki kovo 21 dienos“.
Maskvos pajėgų kontroliuojamame Kryme sekmadienį vyksta balsavimas referendume dėl išstojimo iš Ukrainos ir prisijungimo prie Rusijos.
Daugiau nei 1 200 balsavimo punktų atsidarė 8 val. vietos (ir Lietuvos) laiku ir veiks iki 20 val. vakaro, o preliminarius referendumo rezultatus numatoma paskelbti netrukus po jo pabaigos.
Plebiscito rezultatai bus teisėti, jei jame dalyvaus daugiau nei 50 proc. balsavimo teisę turinčių rinkėjų. Pagal 2012 metų rinkėjų sąrašus, tokių asmenų yra apie 1,5 mln.
Vienoje mokykloje Krymo sostinėje Simferopolyje vėsų, debesuotą rytą dešimtys žmonių laukė eilėje, kol galės balsuoti.
„Atėjau čia šią šventišką dieną ir balsavau už Krymo ir krymiečių naudą, o dabar eisiu į miestą švęsti“, - sakė penktą dešimtį metų baigiantis Vladimiras.
Melsvos ir geltonos spalvų Ukrainos vėliavų Krymo sostinės Simferopolio gatvėse nesimatė; palei šaligatvius, ant miesto valdžios pastatų ir daugelio automobilių buvo iškeltos raudonos, baltos ir mėlynos spalvų Rusijos vėliavos.
Etniniai ukrainiečiai, pakalbinti prie Ukrainos ortodoksų katedros, sakė, kad nesutinka dalyvauti referendume, kurį vadino neteisėta, Maskvos suorganizuota apgaule. Kai kas sakė, kad bijo etninio valymo galimybės jau artimiausiomis savaitėmis, kaip nutiko kai kur Gruzijoje.
„Mes paprasčiausiai nežaisime šių separatistinių žaidimų, – sakė 41 metų prokuroras Jevhenas Suchodolskis iš Sakų miestelio netoli Simferopolio. – Putinas yra fašistas. Rusijos vyriausybė yra fašistai“.
Pensininkas Vasylis Ovčarukas, buvęs dujotiekių klojėjas, kuris taip pat dirbo 1986 metais likviduojant Černobylio branduolinės katastrofos padarinius, Krymui prognozuoja tamsią ateitį.
„Tai baigsis kariniais veiksmais, per kuriuos kentės taikūs žmonės. Ir tai reiškia visus. Sviediniai ir kulkos yra akli“, – sakė jis.
Sevastopolyje per pirmąsias 15 vienos rinkimų apylinkės darbo minučių į ją suplūdo daugiau kaip 70 žmonių.
„Šiandien šventė“, – sakė viena jų, 66 metų Vera Sverkunova. Paklausta, kaip balsavo, ji užtraukė patriotinę karo dainą: „Noriu vykti namo į Rusiją. Aš taip ilgai nemačiau savo mamos“.
Gatvėse per garsiakalbius sklido miesto himnas, sudarydamas visuotinės šventės įspūdį. Vienas Rusijos karinio jūrų laivyno laivas stovėjo blokuodamas išėjimą iš uosto į atvirą jūrą.
„Šiandien svarbi diena visam Krymui, Ukrainai ir Rusijai, – sakė rinkėja Manita Meščina. – Galvoju, jog žmonės tikisi, kad dauguma žmonių balsuos „taip“. Tai reiškia, jog žmonės tiki ir galvoja, kad jiems reikia būti su Rusija“.
850097-ojoje rinkimų apylinkėje istoriniame mokyklos pastate Sevastopolio centre 75 metų Vladimiras Lozovojus, buvęs sovietinio karinio jūrų laivyno karininkas, vos tramdė ašaras kalbėdamas apie savo šiandienos balsavimą.
„Noriu verkti. Pagaliau grįžau į savo tėvynę. Neįtikimas jausmas. Tai dalykas, kurio laukiau 23 metus ir pagaliau jis įvyko“, – sakė jis.
AFP reporteriai matė maždaug 20 žmonių, einančių balsuoti buvusioje Krymo totorių sostinėje Bachčisarajuje - pagrindiniame šios musulmonų bendruomenės, kuri ragino boikotuoti prieštaringai vertinamą referendumą dėl atsiskyrimo, centre.
„Daug metų laukėme šios akimirkos“, - sakė 71-erių Ivanas Konstantinovičius, kuris Bachčisarajuje atidavęs savo balsą iškėlė rankas, parodydamas pergalės gestą. „Visi balsuos už Rusiją“, - sakė jis.
Tačiau Krymo totorių, kurie yra musulmonai ir sudaro maždaug 12 proc. Krymo gyventojų, bendruomenė nepritaria regiono prijungimui prie Rusijos.
Referendumas „yra klounų šou, cirkas“, sekmadienį per Krymo totorių televiziją sakė šios bendruomenės lyderis Refatas Čubarovas. „Tai tragedija, neteisėta vyriausybė, su ginkluotosiomis pajėgomis iš kitos šalies“, – sakė jis.
Referendumo, kuris išprovokavo didžiausią nuo Šaltojo karo krizę tarp Rytų ir Vakarų, baigtis veikiausiai niekam nekelia abejonių. Beje, balsavimo biuletenyje netgi nesiūlomas toks variantas, kaip status quo išsaugojimas, t.y. pasilikimas integralia Ukrainos valstybės dalimi.
Rinkėjams pateikiami du alternatyvūs klausimai: „Ar palaikote Krymo pakartotinį prisijungimą prie Rusijos su Rusijos Federacijos subjekto teisėmis?“ ir „Ar palaikote 1992 metų Krymo Respublikos konstitucijos atkūrimą ir Krymo, kaip Ukrainos dalies, statusą?“
1992 metų konstitucija buvo priimta netrukus po Sovietų Sąjungos subyrėjimo, bet greitai panaikinta. Ji iš esmės suteikė Krymui nepriklausomo darinio Ukrainos sudėtyje statusą.
Naujoji provakarietiška Kijevo valdžia, Europos lyderiai ir JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) pareiškė, kad šis balsavimas, kurį skubos tvarka organizavo Krymo prorusiška valdžia, nėra legitimus, nes pažeidžia Ukrainos konstituciją ir vyksta jaučiant „įremtą ginklo vamzdį“.
Krymas sako, kad užsienio stebėtojai stebi balsavimą, bet Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) stebėtojų nėra, nes juos turi pakviesti nacionalinės vyriausybės.
ESBO kariniams stebėtojams, kurie siekė sumažinti įtampą, nebuvo leista atvykti į Krymą.
Naujoji Ukrainos vyriausybė baiminasi, jog Krymo referendumas yra dalis Maskvos plano sukurstyti platesnio masto maištą Rytų Ukrainoje, kur gyventojų daugumą sudaro rusakalbiai, kad galėtų pateisinti invaziją.
Šalies rytuose esančiuose Donecke ir Charkove prieš Krymo referendumą žuvo trys aktyvistai ir Rusijos šalininkai ragino panašius separatistinius referendumus surengti ir kituose Ukrainos regionuose.
Ukrainiečių karines bazes Kryme, kur taip pat nuo 18-ojo amžiaus yra įsikūręs Rusijos Juodosios jūros laivynas, yra apsupusios ginkluotos grupės, bet konfrontacijos panaudojant ginklą tarp Rusijos ir Ukrainos kol kas nebuvo.
Tačiau buvo įvykdyti keli išpuoliai prieš žurnalistus ir Ukrainos vienybės aktyvistus; „Amnesty International“ nurodė, kad tie išpuoliai kelia „itin didelį“ nerimą.
Taip pat neaišku, kas po referendumo nutiks tūkstančiams ukrainiečių kariškių, šiuo metu esančių Kryme.
Ukraina yra paskelbusi savo karinių pajėgų aukščiausio laipsnio parengtį ir referendumo išvakarėse apkaltino Rusijos pajėgas užėmus vieną kaimą prie pat Krymo. Kijevas paskelbė: „Ukraina pasilieka teisę naudoti visas būtinas priemones Rusijos karinei invazijai sustabdyti“.
