69 metų įgyvendinęs savo gyvenimo ambiciją vadovauti didžiausiai Europos ekonomikai, F. Merzas negaišo laiko ir ėmėsi permainų, daugiausia reaguodamas į transatlantines turbulencijas, kurias sukėlė JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
„Vokietija grįžta“, – sakė F. Merzas, žadėdamas atgaivinti ekonomiką, kariuomenę ir tarptautinę Berlyno poziciją po, jo teigimu, trejų blankių jo pirmtako, centro kairiųjų jėgų atstovo Olafo Scholzo, valdymo metų.
Dar prieš pradėdami eiti pareigas F. Merzo krikščionys demokratai (CDU/CSU) ir jų koalicijos partneriai iš O. Scholzo Socialdemokratų partijos (SPD) sušvelnino skolos taisykles ir išlaisvino šimtus milijardų eurų Vokietijos ginkluotosioms pajėgoms bei jos susidėvėjusiai infrastruktūrai.
F. Merzas pažadėjo sukurti „didžiausią Europoje konvencinę kariuomenę“ priešiškai nusiteikusios Rusijos akivaizdoje ir toliau kartu su Paryžiumi ir Londonu tvirtai remti Ukrainą.
Pažadas didinti NATO išlaidas patiko D. Trumpui, kuris šiltai jį pasveikino per susitikimą Baltuosiuose rūmuose birželį, praėjus savaitėms po skandalingo susitikimo Ovaliniame kabinete su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Kai Izraelis bombardavo Irano taikinius, F. Merzas, mėgstantis griežtas ir dažnai kontraversiškas frazes, pagyrė Izraelį, kad šis atliko „nešvarų darbą“, tačiau praėjusį penktadienį jis žengė drąsų žingsnį ir įšaldė ginklų eksportą Izraeliui dėl jo kampanijos Gazos Ruože.
Priverstinė sąjunga
Vidaus reikalų srityje F. Merzas spaudė imtis griežtų priemonių prieš nelegalią migraciją, taip smarkiai nukrypdamas nuo savo ilgametės partijos varžovės Angelos Merkel centristinio kurso.
Jis teigė, kad turi reaguoti į rinkėjų susirūpinimą dėl imigracijos, kad sustabdytų kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) kilimą, nes ši per vasario rinkimus surinko rekordinį 20 proc. balsų kiekį.
F. Merzas taip pat išprovokavo ginčus, kai atmetė planus ant parlamento pastato iškelti LGBTQ vaivorykštės spalvų vėliavą, sakydamas, kad Reichstagas nėra „cirko palapinė“.
Didžiausia koalicijos krizė kilo praėjusį mėnesį, kai buvo sprendžiamas įprastas parlamento darbe klausimas – trijų naujų Vokietijos aukščiausiojo teismo teisėjų paskyrimas.
Dešinioji internetinė žiniasklaida aktyviai agitavo prieš vieną iš jų, SPD kandidatę Fraukę Brosius-Gersdorf, vadindama ją kairiųjų pažiūrų aktyviste abortų ir kitais klausimais.
CDU/CSU atšaukė paramą jai ir atidėjo balsavimą, sukeldama SPD pyktį. Klausimas vis aštrėjo iki tol, kol F. Brosius-Gersdorf ketvirtadienį atsiėmė savo kandidatūrą.
Didelis F. Merzo dėmesys pasauliniams įvykiams pelnė jam „užsienio kanclerio“ pravardę – tačiau problemų kyla namie, kur jo sąjungininkai iš SPD dažnai jautėsi nustumti į šoną. Daugeliui iš jų buvo sunku priimti F. Merzo dešiniąsias pažiūras priverstinėje sąjungoje, kurią jie sudarė po to, kai SPD rinkimuose pasiekė liūdną – 16 proc. rinkėjų balsų – rezultatą.
Reitingai jau krenta
Pasak naujienų agentūros dpa, naujos apklausos rezultatai rodo, kad po 100 konservatorių vadovaujamos Vokietijos vyriausybės darbo dienų dauguma Vokietijos piliečių yra nepatenkinti ir vyriausybe, ir kancleriu F. Merzu.
Viešosios nuomonės tyrimų instituto INSA apklausa, atlikta sekmadienio leidinio „Bild“ užsakymu, parodė, kad 60 proc. respondentų yra nepatenkinti trijų partijų koalicijos veikla ir tik 27 proc. išreiškė pasitenkinimą.
Dar 13 proc. respondentų atsisakė komentuoti. Rugpjūčio 7-8 dienomis surengtoje apklausoje dalyvavo 1 004 žmonės.
Birželio pradžioje, praėjus maždaug mėnesiui po to, kai į valdžią atėjo CDU/CSU aljansas ir socialdemokratai (SPD), pasitenkinimas buvo didesnis – 37 proc., o 44 proc. buvo nepatenkinti.
Panašūs ir F. Merzo populiarumo reitingai: jo darbu patenkinti tik 30 proc. respondentų, o 59 proc. jį vertina kritiškai.
Palyginimui, „Bild“ duomenimis, 2022 m. kovą po 100 dienų darbo tuometiniu kancleriu O. Scholzu (SPD) buvo patenkinti 43 proc. apklaustųjų, o nepatenkintų buvo tik 41 proc.
Dabartinėje apklausoje 26 proc. respondentų teigė, kad F. Merzas dirba geriau nei O. Scholzas, 41 proc. apklaustųjų nematė skirtumo, o 27 proc. manė, kad jis dirba blogiau.
Kalbant apie bendrą vyriausybės efektyvumą, 28 proc. respondentų manė, kad F. Merzo koalicija dirba geriau nei ankstesnė O. Scholzo administracija, 24 proc. atrodė, kad blogiau, o 38 proc. nematė jokio skirtumo.
Naujausia „Bild“ paskelbta tendencija rodo, kad F. Merzo koalicija, kuriai trečiadienį sukanka 100 dienų, šiuo metu neturėtų valdančiosios daugumos. CDU/CSU ir SPD reitingai išlieka stabilūs – atitinkamai 27 ir 15 proc.
AfD yra antra pagal populiarumą partija (25 proc.), po jos seka žalieji (11 proc.) ir Kairiųjų partija (9 proc.). Populistinis Sahros Wagenknecht aljansas (BSW) laikosi ties 4 procentais, o liberalūs Laisvieji demokratai – ties 5 proc., t. y. vienu punktu daugiau.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
