Tačiau ekspertai sako, kad atidėliodamas atsakymą į esminį klausimą, kas kada nors galėtų jį pakeisti, V. Putinas rizikuoja sukelti ilgametę politinę stagnaciją, galinčią sukelti visuomenės nepasitenkinimą Kremliumi.
Panašus stagnacijos laikotarpis buvo liūdnai pagarsėjęs „sąstingio periodas“, kuris tęsėsi nuo 7-o dešimtmečio vidurio iki 9-o dešimtmečio vidurio. Šis Leonido Brežnevo valdymo laikotarpis pagreitino Sovietų Sąjungos subyrėjimą ir įstūmė Rusiją į ilgus chaoso metus.
Kaip tada, taip ir dabar, palikti rusus be permainų vilties gali būti pavojinga.
„Režimo silpnybė yra ta, kad jis neturi valdžios perdavimo mechanizmo“, – sakė nepriklausomo naujienų portalo „Meduza“ redaktorius Maksimas Trudoliubovas.
Prezidento aplinka „visiškai netiki“ laisvais ir teisingais rinkimais kaip būdu nuspręsti, kas vieną dieną gali perimti valdžią iš V. Putino, nurodė jis.
„Jie paprasčiausiai apsimeta, kad yra nemirtingi“, – kalbėjo M. Trudoliubovas.
Jau 20 metų valdžioje – prezidento arba premjero poste – esantis V. Putinas sausį pristatė konstitucijos pataisų paketą, kuriame taip pat buvo numatytas populistinis pensijų ir minimalaus atlyginimo didinimo užtikrinimas.
Pataisos taip pat numatė seniai Kremliaus peršamų vertybių įtvirtinimą konstitucijoje. Vienoje jų minimas šalies „tikėjimas Dievu“, kitoje – faktiškai uždraudžiamos tos pačios lyties asmenų santuokos.
Paskutinę akimirką 67 metų V. Putinas pritarė dar vienai pataisai, kuri anuliuotų buvusias jo prezidentavimo kadencijas ir leistų jam likti valdžioje iki 2036 metų. Šį žingsnį V. Putino kritikai pavadino gudrybe, kaip „likti prezidentu iki gyvos galvos“.
„Nepajėgus“ vykdyti reformą
Politikos apžvalgininkės Tatjanos Stanovajos teigimu, šios pataisos yra kur kas daugiau nei V. Putino prezidentavimo termino pratęsimas.
„Mums nereikėtų nuvertinti šių reformų, visų tų pataisų, susijusių su tradicinėmis vertybėmis, socialinėmis teisėmis, – sakė ji. – Tai yra būdas sucementuoti Rusiją tokią, kokia ji yra, [įtvirtinti] dabartinį režimą,.. įtvirtinti V. Putino palikimą.“
Rusijos piliečiai pritarė siūlomoms reformoms per savaitę trukusį ir trečiadienį pasibaigusį balsavimą. Už konstitucines pataisas pasisakė 77,92 proc. rinkėjų.
Tačiau šie Kremliui palankūs balsavimo rezultatai, gauti V. Putinui sunkiu metu, neatspindi Rusijos lyderio populiarumo reitingų.
Pastaraisiais mėnesiais V. Putino populiarumo reitingai smuko iki rekordinių žemumų – iki 59 procentų. Iš dalies tai lėmė anksti vyriausybės įvestos priemonės, reaguojant į koronaviruso pandemiją, bet ir visuomenės nepasitenkinimas dėl užsitęsusių ekonominių sunkumų.
Pasak apžvalgininkų, V. Putinas norėjo surengti balsavimą anksčiau nei kelerius metus mažėjančias pajamas gaunantys rusai pajuto koronaviruso pandemijos smūgį šalies ekonomikai.
Tačiau, apžvalgininkų nuomone, ilgainiui Kremlius gali nebepajėgti pertvarkyti šalies ekonomiką ir imtis seniai lauktų reformų, kurios sugrąžintų prezidentui nors dalį jo subliuškusio populiarumo.
V. Putinas yra „nepajėgus imtis fundamentalių ekonominių reformų“, sako Belfasto Karalienės universiteto politikos ekspertas ir profesorius Aleksandras Titovas.
„O jeigu jis to nepadarys, palaipsniui prasidės nuosmukis... kaip [prie] Brežnevo stagnacijos, populiarumo ir legitimumo visuomenės akyse mažėjimas“, – pridūrė jis.
Sukelti „Putinui paranoją“
T. Stanovaja pritarė, kad V. Putino administracija artimiausiais metais nesugebės pagerinti ekonomikos efektyvumo arba apsaugoti verslą.
„Dabar svarbiausias dalykas V. Putinui yra bent jau išvengti finansų ar socialinės krizės“, – kalbėjo ji.
Nepasitenkinimas ypač juntamas tarp jaunesnių rinkėjų, kurių dauguma, kaip rodo nepriklausomos apklausos, priešinasi per balsavimą siūlytoms reformoms.
Apžvalgininkai atkreipia dėmesį, kad V. Putinas neįtraukė jaunesnių politinių veikėjų į valdančiojo elito ratą ir nepanašu, kad jis būtu linkęs perduoti valdžią kylantiems politikams, galintiems imtis jaunesniems rinkėjams priimtinų reformų.
„Kartų kaita Rusijoje gerokai vėluoja. Kada ir kaip – tai tik laiko klausimas“, – sakė M. Trudoliubovas.
Kremliaus ryžtas išlaikyti dabartinį status quo gali sukelti „Putinui paranoją“, o „su laiku dėl to padėtis taps vis trapesnė“, kalbėjo jis.
Kuo ilgiau Kremlius atidėlios valdžios perdavimo Rusijoje problemos sprendimą, „tuo staigesnės bus permainos“, perspėjo A. Titovas.
„Jeigu per daug ilgai sulaikysi šį poreikį, jis prasiverš kur kas radikalesnėmis formomis, nei būtų priešingu atveju“, – kalbėjo jis.
